Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos tematiką. Šių metų Pasaulinės vandens dienos kampanija „Vandens vertinimas“ ir tema – „Vandens vertė yra daug daugiau nei jo kaina“. Vanduo turi didžiulę ir sudėtingą vertę mūsų namų ūkiams, kultūrai, sveikatai, švietimui, ekonomikai ir natūralios aplinkos vientisumui, todėl visas dėmesys šią dieną yra skirtas ne tiek kainodaros klausimams, kiek aplinkos, socialinei ir kultūrinei vertei, kurią žmonės sieja su vandeniu. Jei nepaisysime bet kurios iš šių verčių, rizikuojame netinkamai valdyti šį ribotą, nepakeičiamą šaltinį. Nesuvokdami visapusiškos tikrosios daugiamatės vandens vertės, negalėsime apsaugoti šio ištekliaus visų žmonių labui.
2021 m. Pasaulinės vandens dienos proga organizuojama žmonių vandens vertinimo kampanija apie tai, ką vanduo reiškia žmonėms, apie jo tikrąją vertę ir kaip galime geriau apsaugoti šį gyvybiškai svarbų šaltinį. Kampanijos metu vyks vieši pokalbiai per socialinės žiniasklaidos platformas apie tai, kaip žmonės vertina vandenį visais jo naudojimo aspektais. Kampanijos tikslas yra sukurti išsamesnį supratimą apie tai, kaip vandenį vertina skirtingi žmonės skirtingose vietovėse. Iš žmonių pasakojimų paaiškės, koks svarbus vanduo yra namų ūkiui, šeimai, kultūrai, gerovei, saugumui, vietinei aplinkai ir kokia yra jo nauda kiekvieno gyvenimui. Namų ūkiuose, mokyklose ir darbo vietose vanduo gali reikšti sveikatą, higieną, orumą ir produktyvumą. Kultūrinėse, religinėse ir dvasinėse vietose vanduo gali reikšti ryšį su kūryba, bendruomene ir savimi. Natūraliose erdvėse vanduo – tai ramybė, harmonija ir gamtos saugumas. Kadangi buvo pastebėta, kad vanduo žmonėms reiškia skirtingus dalykus, kampanija yra skirta skatinti žmones pasidalinti savo istorijomis, mintimis ir patirtimi, susijusia su vandens verte. Kampanija vyks ir prie jos prisijungti galite iki 2021 m. kovo 22 d. Jos metu papasakotos istorijos, nuomonės, mintys, jausmai apie vandens vertę yra publikuojamos „Pasaulinės vandens dienos“ tinklalapyje.
Penkios skirtingos vandens vertinimo perspektyvos:
1. Natūralių vandens šaltinių ir ekosistemų vertinimas. Visą vandenį generuoja ekosistemos ir visas vanduo, kurį išgauname, galiausiai grįžta į aplinką kartu su pridėtais teršalais. Vandens ciklas yra svarbiausia mūsų ekosistemos paslauga. Didesnė reikšmė turi būti teikiama aplinkos apsaugai, kad būtų užtikrintas geros kokybės vandens tiekimas ir atsparumas ekstremalioms situacijoms, pvz., potvyniams ir sausroms.
2. Vandens tiekimo, infrastruktūrų saugojimo, išvalyto nuo taršos vandens vertinimas. Vandens infrastruktūra aprūpina žmones vandeniu, o panaudotą išvalo ir grąžina į gamtą. Kai ši infrastruktūra stringa, kenčia socialinė ir ekonominė plėtra ir kyla pavojus ekosistemoms. Įprastai vertinant vandens infrastruktūrą paprastai nevertinamos arba neįtraukiamos išlaidos, ypač socialinės ir aplinkosaugos. Iš tarifų visos išlaidos nėra susigrąžinamos, todėl daugelyje šalių padengiama tik dalis veiklos išlaidų, o kapitalo investicijos padengiamos iš viešųjų lėšų ir tai atsispindi vandens tarifikacijoje.
3. Geriamojo vandens, sanitarijos ir sveikatos paslaugų vertinimas. Vandens vaidmuo namų ūkiuose, mokyklose, darbo vietose ir sveikatos priežiūros įstaigose yra labai svarbus. Vandens, sanitarijos ir higienos paslaugos turi pridėtinę vertę sveikatos apsaugai, ypač COVID-19 pandemijos metu. Šios paslaugos dažnai subsidijuojamos ir pagerina vandens ir sanitarijos prieinamumą neturtingose ir nepakankamai remiamose bendruomenėse.
4. Vandens vertinimas kaip indėlis į gamybą ir socialinę ekonominę veiklą, tokią, kaip maistas ir žemės ūkis, energetika ir pramonė, verslas ir užimtumas. Žemės ūkio paklausa pasauliniams gėlo vandens ištekliams yra didžiausia ir tai yra pagrindinis aplinkos blogėjimo veiksnys. Nepaisant to, kad vanduo yra esminis aprūpinimo maistu užtikrinimo veiksnys, maisto gamyboje jam paprastai teikiama maža vertė, jis vertinamas tik iš ekonominės pusės, remiantis pagamintos vertės santykiu su naudojamu vandeniu. Daugelis platesnių pranašumų ‒ mitybos gerinimas, pajamų gavimas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir migracijos mažinimas ‒ dažnai neatsispindi vandens sąnaudose. Energetikos, pramonės ir verslo sektoriui su vandeniu susijusios grėsmės, tokios kaip vandens trūkumas, potvyniai ir klimato kaita, gali padidinti išlaidas ir sutrikdyti tiekimo grandines. Įmonių netinkamas vandens valdymas gali išardyti ekosistemas, pakenkti reputacijai ir paveikti pardavimus. Tradiciškai šis sektorius vertina vandenį pagal sunaudotą kiekį, pridėjus nuotekų valymo ir šalinimo išlaidas. Šiuo metu pradėti taikyti integruoto vandens išteklių valdymo metodai, kad būtų pasiekta subalansuoto tvarumo. Integruotu vandens išteklių valdymu vadinami metodai, kuriais bandoma atspindėti ir subalansuoti įvairius interesus, įskaitant namų ūkių, žemės ūkio, pramonės, verslo ir gamtinės aplinkos poreikius. Sprendimus priimantiems asmenims esami metodai gali suteikti platformą, kurioje galėtų dalyvauti ir pereiti prie daugialypio vandens valdymo įvairesnės suinteresuotų šalių grupės.
5. Socialinių ir kultūrinių vandens aspektų vertinimas. Vanduo turi rekreacinę, kultūrinę ir dvasinę vertę. Vanduo natūraliose erdvėse gali padėti mums jaustis ramiai. Vandenį galima susieti su kūrybos, religijos ir bendruomenės sampratomis. Vanduo yra neatsiejama kiekvienos kultūros dalis, tačiau vertybes, kurias priskiriame šioms funkcijoms, sunku kiekybiškai išreikšti ar išdėstyti. Socialinei-kultūrinei ar aplinkosauginei vandens vertei skiriama mažai dėmesio, kadangi dažniausiai yra laikoma, kad vandens paskirtis yra tik praktinė, todėl planuojama į vandens išteklių valdymą įtraukti įvairesnes suinteresuotų šalių grupes. Šiandien vandens ištekliams kelia grėsmę didėjantis gyventojų skaičius, didėjantys žemės ūkio ir pramonės poreikiai bei klimato pokyčiai. Dėl klimato pokyčių vanduo tampa nepastovesnis ir labiau užterštas. Ekonomikos plėtra ir didėjantis pasaulio gyventojų skaičius reiškia, kad žemės ūkis ir pramonė naudoja vis daugiau vandens išteklių, o paklausai patenkinti didėja jo vertė. Vandens vertinimas reiškia ir vandens išteklių poreikių subalansavimą atsižvelgiant į visuomenės interesus. Tai, kaip mes vertiname vandenį, lemia, kaip vanduo valdomas ir paskirstomas. Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. šeštas tikslas atkreipia dėmesį į saugaus vandens tiekimą ir sanitarijos užtikrinimą visiems gyventojams nepriklausomai nuo jų geografinės ir socialinės padėties. Jungtinių Tautų valstybės narės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus dėl žmogaus teisių į saugų geriamąjį vandenį ir sanitariją. Žmogaus teisė į saugų geriamąjį vandenį – tai teisė be diskriminacijos turėti prieigą prie pakankamo kiekio saugaus vandens, tinkamo asmeniniam ir buitiniam naudojimui. Saugus geriamasis vanduo ir sanitarija yra labai svarbūs siekiant įgyvendinti kelis su sveikata susijusius tikslus, tarp jų – sumažinti vaikų mirtingumą ir mirčių dėl nesaugaus vandens, nesaugios sanitarijos ir higienos problemų skaičių.
Natalja Šliachtič, Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras |
Atgal |