Tymai – per orą plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų. Tačiau plisti gali ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.
Klinikiniai simptomai – dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu, vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–4 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau jis „leidžiasi žemyn“; bėrimas išlieka 4–7 dienas.
Inkubacijos laikotarpis – apie 10 dienų (gali svyruoti nuo 7 iki 21 dienos).
Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėsti užtenka 15 min. ir daugiau, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje.
Tymai pavojingi, nes:
- gali lengvai išplisti visuomenėje;
- sergantysis gali užkrėsti kitus asmenis 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo;
- ligonio būklei palengvinti gali būti taikomas tik simptominis gydymas;
- galimos komplikacijos (plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, encefalitas ir kt.);
- gali iššaukti priešlaikinį gimdymą ir kitas komplikacijas nėščiosioms.
Prevencija – skiepijimai kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina. Lietuvoje nuo tymų vaikai pradėti skiepyti 1964 m. viena vakcinos doze, 1988 m. pridėta antroji vakcinos dozė.
Didžiausia rizika susirgti – neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ir nesirgusiems asmenims.
Daugiau informacijos rasite Ligų aprašai.Tymai
Skiepai – pagrindinė profilaktikos priemonė. Norint sustabdyti tymus 95 proc. žmonių populiacijos turi būti pasiskiepiję. Kadangi besiskiepijančių skaičius pastaruoju metu mažėja (kai kuriuose savivaldybėse skiepijimų apimtys nesiekia 90 proc.), formuojasi imlių tymams žmonių grupės, virusas plinta, didėja rizika užsikrėsti neskiepytiems asmenims, o ypač vaikams iki vienerių metų amžiaus.
Pasiskiepijusių vaikų dalis pradėjo mažėti nuo 2009 metų. Skiepijimų apimtys 2009 m. siekė 97 proc., 2018 m. – vos 92,2 proc.
Vaikai pagal Lietuvos Respublikos profilaktinių skiepijimų kalendorių yra skiepijami tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina du kartus – pirmąja doze 15–16 mėn. amžiaus, antrąja – 6–7 metų amžiaus (nemokamai).
Nerekomenduojama atidėti vaikų skiepijimų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių MMR vakcina, jeigu nėra pagrįstų priežasčių: kontraindikacija skiepui arba liga.
Vaikams, kurie nebuvo paskiepyti laiku, galima sudaryti individualų skiepijimo grafiką ir juos paskiepyti.
Valstybės lėšomis skiepijami ir sąlytį su tymų atveju turėję asmenys (ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto).
Nežinantys savo skiepijimo būklės suaugusieji, gali kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins medicininę dokumentaciją arba serologinio tyrimo pagalba nustatys imuninį atsaką į tymus (šį tyrimą galima atlikti ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje) bei pateiks rekomendacijas dėl skiepijimo.
Viena vakcinos doze skiepytiems nepersirgusiems tymais asmenims rekomenduojama pasiskiepyti.
Kadangi tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina yra gyva susilpninta, nėščiosioms skiepytis šia vakcina negalima. Pasiskiepijus rekomenduojama 1 mėnesį nepastoti.
Vakcinos kiekis Lietuvoje vaikams ir sąlytį turėjusiems asmenims yra pakankamas.
Po dviejų vakcinos dozių susidaro ilgalaikis imunitetas, kurio trukmė priklauso nuo organizmo savybių.
