Menu Close

Triukšmo poveikis sveikatai

Senamiesčio mokyklos, 5-10 klasių mokiniai susipažino su triukšmo  keliamu neigiamu poveikiu sveikatai. Tai vienas  iš žmogaus sveikatai įtakos turinčių veiksnių, lemiantis net 20 proc. mūsų sveikatos, yra aplinka. Vienas iš šių veiksnių yra triukšmas.

Triukšmu yra vadinamos įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangos, galinčios sukelti nepalankias pasekmes sveikatai. Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, todėl yra priskiriamas prie rizikos veiksnių, skatinančių ligų atsiradimą ir progresavimą. Balandžio 28 dieną minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena.

Net 40% Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dienos ir apie 20% nakties metu. Beveik 40 milijonų darbuotojų pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau, nei įprastai, nes per triukšmą nebūtų išgirsti. Dažniausiai su triukšmu susiduria dirbantieji žemės ūkio, statybos, pramonės srityje. Klausos sutrikimus dažniausiai išgyvena vairuotojai, traktorininkai, miško kirtėjai. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transportas, pramonės įmonės, statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, kaimynų veikla, šventiniai renginiai. Buityje taip pat naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, dulkių siurbliai, skalbiamosios mašinos ir t.t.

Sveikatai pavojus iškyla, kai garsas yra labai didelis, dėl to žmogus gali iš karto apkursti: suaugusiems kurtumas išsivysto, jei garso lygis didesnis kaip 140 dB, vaikams, – 120 dB. Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB triukšmo lygiui, trunkančiam 1 min. 29 sek. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB, po kelių metų gali žymiai susilpnėti klausa.

Triukšmo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksiškos medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas. Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo pobūdžio, poveikio laiko ir trukmės paros laikotarpiu, bendros poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių. Individualus organizmo jautrumas, sveikatos būklė, amžius, jautrumas triukšmui dažnai lemia sukeliamo efekto dydį.

Miegas gali būti sutrikdomas, kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą.    Naujausių mokslinių tyrimų išvados teigia, kad dėl triukšmo sutrikęs miegas turi įtakos 2 tipo diabeto, nutukimo atsiradimui, imuniteto susilpnėjimui.

Kokį triukšmą paprastai sukelia mus supantys triukšmo šaltiniai:

  • 30 dB– šnabždesys, girdimas 1 metro atstumu, lapų šnaresys,
  • 50 dB– lietus,
  • 50-60 dB – įprastinė kalba,
  • 60 dB– elektrinė barzdos skutimo mašinėlė,
  • 80 dB– durų, telefono skambutis,
  • 85 dB– sunkvežimis,
  • 90 dB – riksmas,
  • 95-110 dB– motociklas,
  • 110 dB– šūvis į orą,
  • 140 dB – lėktuvo variklis

Taip pat triukšmas skatina streso hormonų išsiskyrimą, dėl to galimas imuniteto sumažėjimas, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligos. Kai triukšmas trukdo atlikti įprastinę veiklą, atsiranda nepasitenkinimas. Dienos metu patalpose triukšmas neturėtų būti didesnis kaip 40 dB, nes priešingu atveju bus trikdoma įprastinė veikla. Protinė veikla, kuriai reikalinga gera atmintis, dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja į aplinkos triukšmą, dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja užduočių atlikimo trukmė – trinka dėmesys bei gebėjimas spręsti iškilusias problemas, sunkiai sekasi praktinės užduotys, naujų dalykų mokymasis. Didelis triukšmas (80 dB ir daugiau) sukelia agresiją bei neigiamą socialinę elgseną. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie triukšmo mažinimo aplinkoje, skatinti tylesnių namų, tylesnių ugdymo įstaigų bei tylesnės poilsio aplinkos sukūrimą. Netrikdykime vieni kitų garsiu kalbėjimu, nedrumskime kaimynų ramybės trankia muzika, perspėkime juos apie galimus nepatogumus.

Pagal sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro rekomendacijas parengė:

Visuomenės sveikatos specialistė vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Regina Petreikienė

Skip to content