Į bet kurią priklausomybę galima pažvelgti ir kaip į ligą, ir kaip į asmeninį žmogaus pasirinkimą. Jeigu priklausomybę laikysime liga, tai yra ir visos šeimos liga, todėl pagalba reikalinga visai šeimai.
Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, lošimų ir kt. yra tik “ledkalnio” viršūnė. Nematomoji, didžioji “ledkalnio” dalis dažnai yra depresija, nerimo sutrikimai, asmenybės problemos ir sutrikimai, kriziniai išgyvenimai po netekčių, ilgalaikio streso.
Šeima, kurioje yra priklausomybės problemų, laikoma disfunkcine šeima. Disfunkcinės šeimos ypatumai: neaiškios ribos, sutrikusi jausmų raiška, pažeista šeimos narių savigarba, artumo baimė, smurtas (emocinis, fizinis, socialinis, finansinis), tarpusavio kova vietoje palaikymo, padrąsinimo.
Kopriklausomybė: kaip atpažinti?
Gyvenantys kartu su priklausomu žmogumi artimieji tampa emociškai pažeidžiami: stengiasi kontroliuoti, laukia, koks ir kada sugrįš, kaip elgsis, stengiasi slėpti, dangstyti priklausomo asmens problemas, nebegalvoja apie savo gyvenimą, tikslus, pomėgius, poreikius.
Kai vienas iš šeimos narių yra priklausomas nuo cheminių medžiagų (alkoholio, narkotikų, vaistų) arba veiklos (darbo, hobi, pirkimo, interneto ir kt.), kitas šeimos narys tampa emociškai priklausomu nuo santykių su priklausomu asmeniu. Robin Noorwood psichologinę priklausomybę nuo kito žmogaus pavadino „mylėjimo per stipriai„ fenomenu, specifiniu minčių, jausmų ir elgesio sindromu arba kopriklausomybe.
Kopriklausomybės požymiai:
*Emocinė priklausomybė nuo priklausomo žmogaus. Jausmai: gėda, kaltė, pyktis, nerimas, baimė, nusivylimas.
*Mintys: savo tikslų, siekių planavimas priklausomai nuo kito žmogaus, galvojimas apie save kaip apie nuskriaustą auką, savęs nuvertinimas,
*Elgesys: problemų maskavimas, priklausomo asmens poelgių „dangstymas“, perdėtas atsakomybės prisiėmimas už kitus, bendravimo su kitais žmonėmis mažinimas, vengimas, nesugebėjimas rūpintis savimi, perdėtas kitų kontroliavimas.,
*Fizinė savijauta: depresijos simptomai, psichosomatinės ligos.
Kaip sau padėti?
Dažniausiai kopriklausomi žmonės: mamos, žmonos, darbdaviai klausia, kaip padėti priklausomybę neigiančiam, nesprendžiančiam savo probemų žmogui: kaip motyvuoti, kur nukreipti, kaip su juo ar ja elgtis, kaip gelbėti?
Pirmiausia reikia gelbėti save. Rūpintis savo sveikata, savo poreikiais, interesais. Priklausomi žmonės tiki ne žodžiais, o pavyzdžiais. Geriausi pavyzdžiai yra jo aplinkoje esantys žmonės, kurie laimingi, džiugūs, sėkmingi ir neįklimpę į jokias priklausomybes arba jas įveikę, suvaldę. Kai šeimos nariai sprendžia savo kopriklausomybės psichologines problemas, neišvengiamai tai daro teigiamą įtaką ir priklausomybę turinčiam žmogui pripažinti savo problemas, spręsti jas. Artimiesiems reikėtų vengti kankinio pozos, vengti moralizavimo. Vertėtų kalbėtis su priklausomu žmogumi tada, kai jis blaivus.
Priklausomybių ir kopriklausomybių terapijoje mokomasi prisiimti atsakomybę už save, atpažinti įvairias manipuliacijas, saviapgaulę, nustatyti, apginti įvairias ribas, konfrontuoti nesugadinant tarpasmeninių santykių, toleruoti vis didesnį emocinį artumą. Kiekvienas iš šeimos narių tiek priklausomas, tiek kopriklausomas kuo daugiau įgyja psichologinių žinių, socialinių įgūdžių, kuo labiau vysto savo dvasingumą, tuo labiau sveiksta kartu, mokosi įveikti problemas kartu, palaiko vienas kitą sunkiame skausmingame pokyčių procese.
Kaip padėti priklausomai šeimai?
Kaltinimai, grasinimai, skyrybos nėra tinkama išeitis spręsti priklausomybės ir kopriklausomybės problemas. Kartais tai padeda, o kartais po skyrybų įvyksta priklausomo žmogaus degradavimas, savižudybė, o kopriklausoma asmenybė vėl užmezga ryšį su žmogumi, kuris turi kitokių priklausomybių.
Disfunkcinei šeimai gali padėti šeimos psichoterapija. Prieš dvidešimt metų tokia paslauga šeimoms buvo nepasiekiama, tačiau dabar yra nemažai psichoterapeutų, konsultuojačių poras, šeimas. Šeimos konsultacijoje dėmesys yra daugiau skiriamas į tarpusavio šeimos narių bendravimą: jausmų atpažinimą, išreiškimą, mokymąsi pasakyti ir girdėti, mokymąsi konfliktuoti, spręsti problemas neįžeidžiant, o surandant susitarimą, kompromisą, mokymąsi saugoti, apginti šeimos ribas, laikytis susitarimų ir kt.
Rita Bajoraitė
Plungės rajono svivaldybės visuomenės
sveikatos biuro psichologė
2023 10 20
