Nikotinas psichoaktyvių savybių turinti medžiaga esanti tabako gaminiuose ir sukelianti priklausomybę. Priklausomybė nuo nikotino (taip pat vadinama priklausomybe nuo tabako) apima fizinius ir psichologinius veiksnius, dėl kurių sunku mesti rūkyti, net jei asmuo nori.

Nikotinas išskiria cheminę medžiagą, vadinamą dopaminu, tuose pačiuose smegenų regionuose kaip ir kitos priklausomybę sukeliančios narkotinės medžiagos. Tai sukelia nuotaiką keičiančius pokyčius, dėl kurių žmogus laikinai jaučiasi gerai. Įkvepiami dūmai per 20 sekundžių tiekia nikotiną į smegenis, todėl sukelia didelę priklausomybę – panašiai kaip opioidai, alkoholis ir kokainas. Šis medžiagos ,,skubus“ veikimas yra pagrindinė priklausomybės proceso dalis.

Kai žmogus nustoja vartoti tabaką, nikotino kiekis smegenyse sumažėja, tačiau ilgalaikiai smegenų pokyčiai, kuriuos sukelia nuolatinis nikotino poveikis, sukelia priklausomybę nuo nikotino, o bandymai nustoti vartoti sukelia abstinencijos simptomus, kurie palengvėja atnaujinus tabako vartojimą.

 

Nikotino priklausomybė apima fizinius ir psichologinius veiksnius. Fizinės priklausomybės nuo nikotino požymiai yra šie:

• noras rūkyti per 30 minučių po pabudimo
• pirmoji dienos cigaretė asmeniui svarbiausia
• rūkymas reguliariais intervalais visą dieną.

Tabako vartojimas sukelia malonumo ir budrumo jausmą, tačiau žmonės, turintys priklausomybę nuo nikotino, tampa tolerantiški norimam poveikiui. Jie gali nebejausti malonumo vartodami tabaką, bet ir toliau jį vartoja, nes turi potraukį ir nori išvengti nikotino absistencijos.

 

Nikotino vartojimo nutraukimo požymiai ir simptomai yra šie:

 

• dirglumas
• neramumas
• nerimas
• nemiga
• sunku susikaupti
• nuovargis.

Šie simptomai paprastai išnyksta per porą savaičių, tačiau kai kurie žmonės ir toliau turi problemų susikaupti arba jaučia stiprų potraukį nikotinui praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po metimo rūkyti.

Be fizinių veiksnių, susijusių su priklausomybe nuo nikotino, yra ir psichologinių veiksnių. Žmonės sukuria sąlyginius tabako vartojimo signalus, kurie paskatina vartojimą. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės visada rūko pavalgę maisto arba kai jaučia nerimą, susiduria su stresinėmis situacijomis. Šie veiksniai lemia elgesio modelius, kuriuos gali būti sunku pakeisti.

 

Taipogi svarbu aptarti elektroninių cigarečių vartojimo problematiką jaunimo tarpe. Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo  Lietuvoje tyrimo ataskaitos (ESPAD, 2019) duomenimis, bent kartą gyvenime įprastines cigaretes rūkę yra 54 proc. Lietuvos moksleivių, tačiau stebimas spartus elektroninių cigarečių vartojimo tarp 15-16 m. asmenų augimas. 2015 m. rūkančių tokias cigaretes buvo 46 proc., o 2019 m. jau 65 proc. Elektroninių cigarečių sudėtyje yra nikotino, kuris sukelia didelę priklausomybę ir gali pakenkti paauglių smegenų vystymuisi, kuris tęsiasi iki 20 metų. Elektroninėse cigaretėse, be nikotino yra ir kitų kenksmingų medžiagų, turinčių įtakos ligų išsivystymui.

• Nikotinas sąlygojantis priklausomybės nuo medžiagos atsiradimą
• Itin smulkios dalelės, kurias galima įkvėpti giliai į plaučius
• Kvapiosios medžiagos, tokios kaip diacetilas, cheminė medžiaga, susijusi su sunkiomis kvėpavimo takų ligomis
• Lakieji organiniai junginiai
• Onkologines ligas sukeliančios cheminės medžiagos
• Sunkieji metalai, tokie kaip nikelis, alavas ir švinas
• Aerozoliai.

Vartotojams sunku žinoti, kas yra elektroninių cigarečių gaminiuose. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad kai kuriose elektroninėse cigaretėse, parduodamose kaip turinčiose nulį procentų nikotino, iš tiesų yra nikotino. Mokslinių tyrimų duomenimis, elektronines cigaretes vartojantys jaunuoliai ateityje gali labiau rūkyti. Nacionalinės medicinos akademijos ataskaitoje (2018) nustatyta, kad elektroninių cigarečių vartojimas padidina cigarečių rūkymo dažnumą ir kiekį ateityje.

 

Jeigu susiduriate su priklausomybe nuo nikotino ir tai, jums kelia asmenines problemas arba žinote, kas tai patiria šiuos sunkumus nukreipkite pagalbos nurodytais kontaktais, kurių metu kartu bandysime mažinti žalingą nikotino vartojimą ir keisti netinkamą elgseną.
📞 Mob. tel. 863801077,
📩 El. p.: psichologe@plungesvsb.lt

 

 

 

Naudota literatūra:

 

Rupšienė, L., Saveljeva, R., Šutinienė, I. (2020). ESPAD – 2019 Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas Lietuvoje. Tyrimo ataskaita. Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų tyrimo projektas Europos mokyklose, 4 (27).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) (2020). Metų veiklos ataskaita.

Amber, E. G. (2018). Nicotine Addiction: What You Need to Know. Medically reviewed. University by Illinois.

Marynak, K.L, Gammon, D.G, Rogers, T., Coats, E.M, Singh, T., King, B.A. (2017). Sales of Nicotine-Containing Electronic Cigarette Products. American Journal of Public Health, 107(5):702-705.

Hughes, J.R. (2007). Effects of abstinence from tabacco: valid symptoms and time course. Nicotine & Tobacco Research, 9(3):315-27.

 

 

Parengė: Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė