Kiekvienais metais pirmąjį gegužės antradienį, (2021 m. gegužės 4 d.), minima Euromelanomos diena. Melanoma (vadinamas juodasis odos vėžys) vystosi iš pigmentą gaminančių ląstelių melanocitų, kurį vėlai diagnozavus, didelė tikimybė sulaukti prastos prognozės. Tai pati agresyviausia odos vėžio forma. Dažniausiai ji pasireiškia odoje, kur kiekvienas iš mūsų galime pastebėti atsiradusius pakitimus. Reti atvejai, kai melanoma atsiranda akies dugne, žarnyne ar kitame organe. Pradžioje ji nesukelia diskomforto, todėl neverčia nerimauti ir kreiptis į gydytoją.

Šiandien niekas neginčija, kad melanomai išsivystyti didžiausią reikšmę turi tiek natūralių – saulės, tiek dirbtinių ultravioletinių (UV) spindulių ilgalaikis ir intensyvus poveikis odai. Nors vaikystėje melanoma susergama labai retai, tačiau privalome nepamiršti taisyklės, kad oda turi atmintį ir saulės poveikis yra kaupiamas. Tyrimų duomenys liudija – net apie 80 proc. saulės ultravioletinio spektro sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20–30 metų. Tuo ir paaiškinami didžiausio sergamumo 40–60 metų amžiaus grupėje rodikliai. Įsidėmėtina, kad stiprūs nudegimai ir pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, padidina riziką susirgti odos vėžiu suaugus. Susirgti melanoma labiau rizikuoja tie žmonės, kurių oda lengvai ir greitai nudega saulėje. Tai labai šviesią ir strazdanotą odą, šviesius ar rudus (rausvus) plaukus ir mėlynas akis turintys žmonės. Melanoma gali susirgti ir tie, kurie didesnę laiko dalį praleidžia gyvendami ir dirbdami patalpose, bet 1 ar 2 kartus per metus atostogauja intensyviai mėgaudamiesi saulės voniomis, taip pat tie, kurių odą nuolat veikia saulė sportuojant lauke (pvz., dviratininkai) arba dirbant lauke (pvz., kelių remonto darbus atliekantys asmenys ir pan.). Nustatyta, kad žmonės, kurių artimi giminaičiai yra sirgę melanoma, turi didesnę tikimybę kada nors patys susirgti šia liga.

Ypač didelę riziką susirgti melanoma patiria jaunos merginos ir moterys, pavergtos rusvo odos įdegio grožio kulto. Įrodyta, kad melanomos rizika padidėja du kartus, jei asmuo iki 35 metų reguliariai lankosi soliariumuose. Vienas apsilankymas soliariume per mėnesį po dviejų trijų

ŽINOTINA, kad ultravioletiniai saulės spinduliai neigiamai veikia ir kitą mums be galo svarbų organą – akis, paliekančius savo padarinius – gali atsirasti ragenos pakenkimai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl ilgalaikio saulės spindulių poveikio greičiau drumstėja lęšiukas ir gana jauname amžiuje gali išsivystyti katarakta, sunkiausias pakenkimas – tinklainės geltonosios dėmės degeneracija.  Taip pat labai jautri UV spindulių poveikiui yra oda aplink akis: atsiranda raukšlės, pigmentinės dėmės, gali  atsirasti ir voko navikai.

Kaip apsaugoti akis ir odą:

• vengti intensyvaus tiesioginio saulės spindulių poveikio,ypač vasaros mėnesiais, nuo 11 iki 16 valandos. Geriausias būdas apsaugoti save – likti šešėlyje arba saulės vonioms skirti ankstyvą ryto ar vėlesnės popietės metą;
• vengti odos nudegimų. Atsiminkime: NĖRA SAUGAUS ĮDEGIMO! Įdegimas odoje pasirodo po to, kai pažeidžiama ląstelių dezoksiribonukleorūgštis (DNR). Pažeista DNR duoda informaciją melanino gamybos pradžiai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad sukelti nestiprūs DNR pažeidimai per 24 val. atsikuria. Taigi, tik saikingas buvimas saulėje, darant ilgesnes pertraukas, sveikam žmogui gali nesukelti sunkių pasekmių;
• vengti soliariumų. Vis dar populiarus mitas: „odos paruošimas“ saulės vonioms soliariumuose prieš išvykstant atostogauti yra klaidingas. Įdegis soliariume atitinka apsaugos faktorių viso labo tik siekiantį  SPF 2–3, o dirbtinių spindulių vonios metu patiriamas ganėtinai intesyvus UV spinduliuotės poveikis.
• nepamiršti akinių nuo saulės, ypač pavasario-vasaros sezonu. Akiniai nuo saulės turi būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru. Tai turi būti nurodyta ir akinių ženklinime, pvz., UV 400. Atkreipiame dėmesį, kad lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių;
• nepamiršti gerti daug skysčių:mineralinio, vandens su citrina, sulčių, geriau šviežių, kurias galima praskiesti vandeniu, arbatos. Vengti putojančių, kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai netenka daug vandens;
• išsiugdyti savistabos įgūdžius: apsižiūrėti savo kūną nuo galvos iki pėdų grįžus iš paplūdimo ir toliau kiekvieną mėnesį, atkreipiant dėmesį ypač į esamas pigmentines dėmes, apgamus, įsivertinant ar nepakito jų būklė ar neatsirado naujų apgamų. Apsilankyti pas savo gydytoją bent kartą metuose profesionaliai apžiūrai.

Geriausia apsauga nuo saulės – jos keliamų pavojų tinkamas įsivertinimas ir teisinga elgsena

Pagal spaudą parengė

  Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  visuomenės sveikatos specialistė vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Birutė Burbienė