Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad rugsėjo 26-ąją minime Pasaulinę aplinkos ir sveikatos dieną. Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinės aplinkos ir sveikatos federacijos (IFEH) specialistai, kurie 2011 m. rugsėjo 26 d. Indonezijoje įvardijo aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė), cheminiai ir biologiniai veiksniai. Dienos minėjimo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai.

PSO duomenimis, žmogaus gyvenimo trukmė yra glaudžiai susijusi su gyvenamąja aplinka, o nepalanki gyvenamoji aplinka tiesiogiai veikia sveikatą. Aplinkos oro užterštumas didina sergamumą įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis (bronchitu, bronchine astma ir pan.) ir kraujotakos sistemos ligomis (kraujagyslių susirgimai, širdies darbo sutrikimai), kenkia žmogaus nervų sistemai, emocinei būklei, imunitetui ir pan.

Visuomenės sveikatos sritis, skirta ligų prevencijai ir sveikatai palankių sąlygų kūrimui, vadinama – aplinkos sveikata. Šioje srityje siekiama plėtoti politiką ir programas, kuriomis stengiamasi mažinti ne tik susirgimus įvairiomis ligomis, bet ir kitokio aplinkos poveikio (oro, vandens, dirvožemio užterštumas) neigiamą įtaką visuomenės sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad į aplinkos sveikatos apibrėžtį įeina visi išoriniai fiziniai, cheminiai ir biologiniai veiksniai, susiję su elgesio vertinimu ir kontrole bei įtaka visuomenės sveikatai.

Pasauliui susidūrus su COVID-19 infekcijos pandemija, ėmė smarkiai keistis žmonių gyvenimo sąlygos, netenkama daug gyvybių, didelius sunkumus patiria ekonomika viso pasaulio mastu. Ši liga pakeitė mūsų įpročius ir gyvenimo būdą, išbandė visų šalių sveikatos sistemas, padarė įtaką daugelio žmonių gyvenimui bei atkreipė mūsų visų dėmesį į aplinkos sveikatos saugos svarbą kiekvienos pasaulio šalies gyvenime. Aplinkos sveikatos specialistų veikla yra gyvybiškai svarbi įgyvendinant ligų prevencijos procesus. Jų darbas pandemijos metu apima labai platų spektrą – nuo pradinio atsako bet kurioje pasaulio vietoje kilus pandemijai (pasienio postų, oro uostų kontrolė, keliautojų patikra, karantino taisyklių laikymosi priežiūra, respiratorių tinkamumo testavimas, atvejų ištyrimas ir izoliavimo patalpų stebėjimas, kontaktų nustatymas, oro, jūros uostų sveikatos valdymas bei patikra) iki visuomenės švietimo.

Vadovaujantis PSO duomenimis (2020 m.), 24 proc. mirčių visame pasaulyje susijusios su aplinka, o tai yra maždaug 13,7 mln. mirčių per metus. Prastėjančius sveikatos rodiklius dažnai lemia aplinkos rizikos veiksniai. Aplinkos sveikatos specialistai, gerindami žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas, daro vis didesnę įtaką visuomenės sveikatai ir gerovei. Atsižvelgusi į tai, PSO siūlo strategijas, kurias taikant įmanoma pagerinti aplinkos sąlygas:

• keisti vartojimo įpročius: sumažinti kenksmingų cheminių medžiagų naudojimą, atliekų tvarkymą, mažinti energijos sąnaudas;
• taikyti mažos anglies dioksido taršos technologijas energijos gamyboje, buityje, pramonėje;
• skatinti naudojimąsi viešuoju transportu;
• skatinti fizinį aktyvumą;
• mažinti profesinės rizikos veiksnių poveikį sveikatai, gerinti darbo sąlygas;
• uždrausti rūkyti viešose vietose;
• naudoti švarų kurą ir technologijas maisto gaminimui, šildymui, apšvietimui;
• stiprinti maisto saugos sistemą visose šalyse.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ragina atsižvelgti į PSO rekomendacijas ir savo veiksmais prisidėti prie geresnės aplinkos sveikatos kūrimo. Jei nori pokyčių – būk pokytis, pradėk nuo savęs!

 

Aira Jasalinytė-Rakauskienė,

Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras