Menu Close

Lapkričio 8-oji Europos sveikos mitybos diena

Šią dieną Europos šalyse gyventojai dar kartą raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai, organizuojami įvairūs renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos ir sveikos mitybos principus ir taisykles tikslu padėti žmonėms suprasti sveikos mitybos pagrindus, kūno masės indekso apskaičiavimo ir vertinimo bei pagrindinių maistinių medžiagų reikšmę, supažindinti su kai kurių maisto produktų sudėtimi, rekomenduojamomis mitybos normomis, kad būtų suformuotas teisingas tiek suaugusių, tiek vaikų požiūris į mitybą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos mūsų sveikatai. Sveiką mitybą sąlygoja tai, ar žmogus suvartoja jam būtinų maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, skaidulinių, mineralinių ir kt.) tinkamą kiekį.

Norint, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, būtina laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių:

  • valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvūninės kilmės maistą;
  • kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų;
  • kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių daržovių ir vaisių;
  • išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas: 18,5–25);
  • mažinti riebalų vartojimą; gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais;
  • riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa;
  • vartoti liesą pieną, liesus pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį);
  • rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti, saldžius gėrimus, saldumynus;
  • valgyti nesūrų maistą; bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g); vartoti joduotą druską;
  • riboti alkoholio vartojimą;

Maisto įvairovę iliustruoja ,,Maisto pasirinkimo piramidė“, kuri parodo kokius maisto produktus rekomenduojama vartoti kasdien ir kelis kartus per dieną, kokius maisto produktus rekomenduojama vartoti rečiau ir saikingai bei kokius – retai ir mažai, kad mityba būtų tinkama ir sveika.

Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 pavadinimų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų, kurie reikalingi žmogaus gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Angliavandeniai – tai pagrindinė energiją teikianti maisto medžiaga, turinti sudaryti daugiau kaip pusę per parą gaunamų kalorijų (45–60 proc.). Daug angliavandenių yra grūduose ir jų produktuose, bulvėse, vaisiuose, riešutuose.

Baltymai – tai ląstelių sudedamoji dalis, kuri gerina audinių gijimą ir jų augimą, reguliuoja organizmo veiklą, kovoja su infekcijomis ir kt. Daug baltymų yra mėsoje, kiaušiniuose, žuvyje, pieno produktuose, ankštinėse daržovėse, riešutuose. Baltymai turi sudaryti apie 10–20 proc. paros maisto davinio energinės vertės.

Riebalai – tai glicerino ir riebiųjų rūgščių junginiai. Jie įeina į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K, riebalai pagerina šių vitaminų įsisavinimą. Riebalų gausu riešutuose, svieste, kiaulienoje, pieno produktuose, riebioje žuvyje, avokaduose. Riebalai turi sudaryti 25–35 proc. paros maisto davinio energinės vertės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


aštuoni − 5 =

Skip to content