Sulaukę žiemos, sniego ir ledo nemažai žmonių mėgsta leisti laiką gamtoje – važinėja rogutėmis, slidinėja, čiuožinėja ant užšalusių vandens telkinių. Be gryno oro, mankštos, geros nuotaikos užtaiso, žiemos pramogose slypi nemažai pavojų. Apie juos reikia žinoti ir stengtis jų išvengti patiems bei apsaugoti nuo jų savo artimuosius. Vienas iš pavojų – užšalusių vandens telkinių ledas.
Ledas gali būti klastingas ir pavojingas, todėl reikia būti ypač budriems ir atsargiems!
Per 11 šių metų mėnesių ugniagesiams gelbėtojams teko 353 kartus dirbti vandenyje ar ant ledo. Jie ištraukė 91 skenduolį, tarp jų 3 vaikus, ir išgelbėjo 38 gyventojus. Daugiausia žmonių nuskęsta šiltuoju metų laiku, pramogaudami prie vandens telkinių. Tačiau šaltuoju metų laiku iškyla kitas pavojus – nuskęsti įlūžus ledui. Kaip matyti iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento paskelbto grafiko (žr. 1 pav.), pavojingiausia yra žiemos pradžia, kai vandens telkinių vanduo dar nepakankamai atvėsęs, ledas, paspaudus šaltukui, dar tik formuojasi, yra per plonas, nevienodo storio ir struktūros; taip pat pavasarį, kai šylant orams ledas tampa netvirtas.
1 pav. Nuskendusių žmonių skaičius pagal mėnesius.
Didžiausias pavojus įlūžti kyla poledinės žūklės mėgėjams, kurie elgiasi neatsakingai lipdami ant netvirto ledo, žvejodami po vieną, tamsiu paros metu. Tokiu savo elgesiu jie taip pat rodo blogą pavyzdį vaikams ir paaugliams – šie irgi sumano pasivaikščioti ledu ir neįvertinę pavojų dažnai patenka į bėdą. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse yra nustatyta prievolė ant ledo žvejojantiems žvejams, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, turėti gelbėjimosi priemonę – du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus. Tačiau kiti asmenys, vaikščiodami ledu, tokių priemonių neprivalo turėti ir dažniausiai neturi.
Žmonės įlūžta pramogaudami ant ledo ar tiesiog eidami per vandens telkinio ledą trumpindami kelią. Vis dažniau įlūžta ant vandens telkinių ledo automobiliais ar keturračiais bandantys pasivažinėti asmenys.
Skendimas – procesas, kurio metu dėl visiško ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Suteikus skubią pagalbą, galima skendusį asmenį atgaivinti. Tačiau ir išgelbėti asmenys vėliau gali turėti sveikatos problemų ar net likti neįgalūs.
Vaikai linkę mėgdžioti suaugusiųjų elgesį, jie sunkiau įvertina savo veiksmų pasekmes, turi mažiau patirties ir žinių. Todėl labai svarbu pasirūpinti vaikų saugumu: neleisti vienų mažamečių prie užšalusių vandens telkinių, mokyti juos elgesio ant ledo taisyklių, perspėti apie pavojus ir suteikti žinių, kaip gelbėtis įvykus nelaimei. Ypač atsargiems reikia būti tada, kai vandens telkiniai yra arti namų, šalia ugdymo įstaigų ar pakeliui į jas. Pagal galimybes reikėtų juos aptverti ar atitverti nuo jų ugdymo įstaigos teritoriją, pavojingiausiu metu, kai ledas plonas, budėti prie vandens telkinio. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pavojingi yra ne tik dideli vandens telkiniai, bet ir mažesni – tvenkinukai, lauko baseinai prie namų, melioracijos grioviai, nuotekų duobės. Turėtų būti ribojama patekti prie šių pavojingų objektų – jie turėtų būti aptverti, uždengti ir pan.
Ar saugu vaikščioti ledu?
Pavienius žmones išlaiko storesnis kaip 7 cm ledas, o grupę žmonių – 12 cm ledas. Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus ledą kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtose interneto svetainėse arba Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje.
Ledo storis ne visur vienodas! Dažnai ledas būna plonesnis tose vietose, kur įšąla medžių šakos, krūmai, vandens augalai, kur įteka šaltiniai ar upeliai, neseniai buvo iškirstos eketės ir pan. Pavojus ypač padidėja per atodrėkį, kai ledas atitirpsta prie kranto – tampa nesaugu ant jo užlipti, o ir pats ledas kylant oro temperatūrai tampa porėtas ir netvirtas, todėl netgi būdamas pakankamai storas nėra saugus. Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Ant ledo galima eiti tik šviesiuoju paros metu, kad matytųsi pavojai.
Keli patarimai, kaip eiti ledu
- Eiti jau pramintu takeliu.
- Turėti lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą.
- Eiti čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.
- Eidami grupe, žmonės turėtų laikytis atstumo vienas nuo kito, nes didesnis žmonių susibūrimas didina riziką įlūžti. Atstumas tarp jų turėtų būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
Upių ledas niekada nebūna saugus! Dėl srovės, nevienodo dugno reljefo kai kurios upių vietos išvis neužšąla arba greičiau atitirpsta, susidaro sunkiai pastebimų properšų. Tekančiame vandenyje ledas būna nevientisas, sudarytas iš atskirų ledo fragmentų, sušalusio sniego. Todėl ant upės ledo rekomenduojama apskritai nelipti, nes yra didelis pavojus įlūžti. Be to, ištikus nelaimei, srovė nelaimėlį gali greitai įtraukti po ledu, nepalikdama galimybės išsigelbėti. Labai pavojinga slidinėti ar važinėti rogutėmis stačiais upių šlaitais, nes galima įkristi į upę.
Patarimai, kaip elgtis įlūžus ledui
- Negalima pasiduoti panikai, karštligiškai kabintis už ledo krašto, nes jis lūžta, todėl galima greitai prarasti jėgas.
- Reikia bandyti „užplaukti ant ledo“ laikantis ant vandens paviršiaus, iriantis kojomis.
- Reikėtų pasistengti nusiauti sunkius ir slidžius batus. Drabužių nusivilkti nereikia – jie apsaugo kūną nuo šalto vandens ir ledo.
- Reikia iš lėto ropštis ant ledo pirmiausia plačiai ištiestomis rankomis ir krūtine, po to kojomis viena po kitos.
- Užlipus ant ledo būtina kuo plačiau paskirstyti savo kūno svorį, atsargiai nusiridenti kuo toliau nuo eketės, šliaužti į tą kranto pusę, iš kurios atėjote. Ant kojų galima stotis tik išlipus ant kranto.
- Išlipus ant kranto reikia kuo greičiau ieškotis pagalbos: bėgti prie žmonių, kurie galėtų jumis pasirūpinti – padėtų persirengti sausais drabužiais, sušilti, duotų išgerti arbatos, iškviestų pagalbą.
Patarimai, kaip elgtis pastebėjus įlūžusį ir skęstantį žmogų
Pirmiausia būtina įvertinti situaciją ir nerizikuoti savo gyvybe, tada imtis toliau išvardytų veiksmų.
- Nuraminti skęstantįjį sakant, kad jį matote ir skubate jam į pagalbą.
- Nedelsiant paskambinti bendruoju skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, trumpai ir aiškiai nupasakoti situaciją.
- Pasikviesti į pagalbą aplinkinius, pasiskirstyti pareigomis.
- Neduoti skęstančiajam rankos, nes galima įlūžti pačiam, nesiartinti prie eketės krašto arčiau kaip 10 m atstumu.
- Nuo kranto, liepto, tiltelio paduoti skęstančiajam šaką, slidę, slidžių lazdą ar panašų tvirtą daiktą, tvirtai į virvę surištus šalikus, drabužius, numesti plūduriuojantį daiktą (tam tinka netgi tuščias plastikinis butelis), į kurį nelaimėlis galėtų įsitverti ir ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje.
- Jeigu neįmanoma saugiai pasiekti įlūžusio asmens, negalima rizikuoti savo gyvybe, geriau raminti nukentėjusįjį ir pasirūpinti, kad kuo greičiau atvyktų gelbėjimo tarnybos.
Patarimai, kaip elgtis ištraukus nukentėjusįjį į krantą
- Jei žmogus yra be sąmonės, būtina patikrinti jo kvėpavimą ir pulsą. Jei jų nėra, reikia pradėti gaivinti nukentėjusįjį nelaukiant, kol atvyks gelbėtojai.
- Jei išgelbėtasis sąmoningas, reikia palydėti jį į šiltą patalpą, padėti persirengti sausais drabužiais, šiltai apkloti, duoti gerti šiltų saldžių gėrimų.
- Negalima nukentėjusiajam duoti gerti alkoholio, trinti odos.
Įsidėmėkite, kad ant užšalusio vandens telkinio niekada nėra visiškai saugu! Nežinomi ar nepastebimi aplinkos veiksniai gali tariamai saugų paviršių paversti pavojingu!
Būkite saugūs! Tegu žiemos pramogos teikia tik džiaugsmą!
Parengė Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Liuda Ciesiūnienė, el. p. liuda.ciesiuniene@hi.lt, mob. tel. + 370 658 86750
Informacijos šaltiniai:
https://new.meteo.lt/dabar/vandens-telkiniai/
https://pagd.lrv.lt/lt/statistika/gaisru-ir-gelbejimo-darbu-statistika/2023-m/
HI informacija
