Karantino laikotarpis įnešė nemažai įtampos ne tik į suaugusiųjų, bet ir į vaikų gyvenimą. Be abejo, ne visi vaikai neigiamai reaguoja į susiklosčiusią situaciją, dalis džiaugiasi galimybe išsimiegoti, praleisti daugiau laiko su tėvais, bet dalis gali susidurti su sunkumais, kurie gali neigiamai paveikti jų psichikos sveikatą. Padėkime jiems įveikti šiuos sunkumus.

Jei galite, palaikykite įprastą dienos ritmą arba sukurkite naują, labiau šiom dienom tinkamą dienotvarkę. Įtraukite vaikus į jų amžių atitinkančias veiklas namuose (tvarkymą, maisto ruošimą). Rekomenduojama pasidaryti šeimos susirinkimus, kuriuose aptarti namų taisykles, susitarti dėl erdvės paskirstymo, galimybės pabūti vienam ir nusiraminti. Galimas vaikų dienotvarkes, atitinkančias jų amžių, galite rasti čia: http://www.pvc.lt/lt/pradzia/9-naujienos/564-vaiku-dienotvarke-karantino-metu

1. Kiek tai įmanoma, skatinkite saugų vaikų  bendravimą su bendraamžiais. Naudodami šiuolaikines technologijas, nepamirškite stebėti, kiek laiko tam skiriama, prireikus, laiką kontroliuokite. Skatinkite vaikų bendravimą su vyresniais šeimos nariais, seneliais ir močiutėmis, taip palaikysite ir juos.
2. Streso metu vaikai dažnai nori praleisti daugiau laiko su savo tėvais. Jeigu turite kelis vaikus, pasistenkite kasdien kiekvienam jų skirti bent po 20 minučių savo laiko. Aptarkite jų rūpesčius, kartu ieškokite sprendimų.
3. Nesitikėkite, kad vaikai adaptuosis prie pasikeitusios situacijos labai greitai. Pavyzdžiui, vienam iš jų mokymosi proceso perkėlimas į elektroninę erdvę gali būti labai lengvas ir suvokiamas kaip įdomus žaidimas, kitam mokymosi platformų įvaldymas gali būti tolygus kosminio laivo pilotavimui. Priimkite tai, padėkite suprasti vaikams, kad su laiku jie viską įveiks.
4.  Padėkite vaikams išreikšti jų jausmus, ypač pyktį ir liūdesį.  Kartais bendra meninė veikla (pavyzdžiui, piešimas) arba žaidimai šį procesą gali palengvinti. Vaikai geriau jaučiasi toje aplinkoje, kur gali saugiai dalintis savo emocijomis. Jeigu organizuojate aukščiau minėtus šeimos susirinkimus,  jų metu paklauskite kiekvieno šeimos nario apie emocinę būseną, be abejo, neužmiršdami vaikų.  „Maži vaikai – nėra maži jausmai“, – teigia Paramos vaikams centro  direktorė, psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė, – „jie irgi reaguoja, neslėpkite nuo jų esamos situacijos, tačiau pagal jų amžių pateikite esamą situaciją, paaiškinkite, kodėl šiuo metu jie negali eiti į darželį, mokyklą, į žaidimų aikštelę ir pan.“
5. Atminkite, jog vaikai gali skirtingai reaguoti į stresą. Jie gali labiau nerimauti, pykti, graužti nagus, greičiau susijaudinti ir sunkiau nurimti, dažniau verkšlenti. Kuo mažesni vaikai, tuo labiau jiems trūksta  žinių, brandos, įgūdžių ir patirties, kad galėtų visiškai suprasti, kas vyksta šiuo metu. Gali būti, kad jie bus linkę trūkstamą informacijos dalį užpildyti nuogirdomis ir savo fantazija. Patarimus, kaip su vaikais kalbėti apie COVID-19 arba ką daryti, jeigu vaikų reakcijos į stresą būna labai stiprios, galite rasti kolegų parengtose rekomendacijose.
6. Pasirūpinkite savimi. Žinokite, jog yra normalu nemokėti mokyti savo vaikų namuose,  yra normalu  suplanuoti savo dieną ir pabaigoje suprasti, jog kad viskas įvyko kitaip, nei tikėtasi. Jūs tikrai ne vieni. Pasikalbėkite  su tais žmonėmis, kuriais pasitikite, draugais ir kolegomis, kitais šeimos nariais. Jeigu šie iššūkiai Jums atrodo neįveikiami, pasitarkite  su „Tėvų linijos“ psichologais: www.tevulinija.lt Taip pat galite pasinaudoti Paramos vaikams centro  direktorės, psichologės psichoterapeutės Aušros Kurienės patarimais, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą šeimoje, kai visi namuose: https://www.facebook.com/PVC.lt/videos/2984921281551003