Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje šventinę savaitę sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo. Tokia tendencija būdinga šiam laikotarpiui – kasmet per moksleivių atostogas į gydytojus besikreipiančių asmenų skaičius sumažėja, atitinkamai fiksuojami ir mažesni sergamumo rodikliai. Visgi gripo sezonas tebesitęsia, tad NVSC specialistai pataria ir toliau elgtis atsakingai – pajutus simptomus nesilankyti žmonių susibūrimuose, kad neplatintume virusų ir neužkrėstume kitų, taip pat laikytis pagrindinių prevencijos priemonių.
Priešpaskutinę šių metų savaitę (52-ąją) bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 766,3 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Mažiausias sergamumas buvo Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Dėl gripo iš viso Lietuvoje į ligonines paguldyta 250 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 33. Dėl šių ligų 19 asmenų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Registruoti 3 mirties nuo gripo (iš viso šį sezoną – 7) atvejai – Kauno, Vilniaus ir Marijampolės apskrities gyventojai, kurie priklausė 60–69 m., 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, turėjo lėtinių ligų, buvo nepasiskiepiję. Registruoti 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai (iš viso šį sezoną – 26) – abu Kauno apskrities gyventojai, priklausė 70–79 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, 1 turėjo lėtinių ligų, kitas – nežinoma, abu nebuvo pasiskiepiję.
Kiekvienos Lietuvos savivaldybės sergamumo duomenis galima rasti NVSC interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys/20252026-m-gripo-sezono-duomenys/
Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse:
| Administracinės teritorijos
(apskritys) |
51 savaitė (2025 m. gruodžio 15–21 d.) | 52 savaitė (2025 m. gruodžio 22–28 d.) | ||||||||
| Gripo atvejų skaičius | ŪVKTI atvejų skaičius | COVID-19 ligos atvejų skaičius | Suminis (gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos) atvejų skaičius | Suminis rodiklis
(gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų) |
Gripo atvejų skaičius | ŪVKTI atvejų skaičius | COVID-19 ligos atvejų skaičius | Suminis (gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos) atvejų skaičius | Suminis rodiklis
(gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų) |
|
| Alytaus | 1028 | 1255 | 31 | 2314 | 1740,9 | 625 | 531 | 14 | 1170 | 880,2 |
| Kauno | 2839 | 4528 | 116 | 7483 | 1273,7 | 2707 | 2334 | 68 | 5109 | 869,6 |
| Klaipėdos | 929 | 1866 | 55 | 2850 | 828,8 | 865 | 877 | 28 | 1770 | 514,7 |
| Marijampolės | 751 | 876 | 29 | 1656 | 1241,8 | 633 | 412 | 21 | 1066 | 799,3 |
| Panevėžio | 397 | 826 | 30 | 1253 | 605,3 | 380 | 418 | 25 | 823 | 397,6 |
| Šiaulių | 449 | 1712 | 57 | 2218 | 831,5 | 504 | 828 | 26 | 1358 | 509,1 |
| Tauragės | 308 | 472 | 27 | 807 | 897,2 | 279 | 272 | 7 | 558 | 620,4 |
| Telšių | 203 | 846 | 22 | 1071 | 824,6 | 286 | 437 | 17 | 740 | 569,7 |
| Utenos | 384 | 835 | 35 | 1254 | 1022,0 | 335 | 375 | 12 | 722 | 588,4 |
| Vilniaus | 6552 | 10197 | 202 | 16951 | 1933,4 | 3953 | 4789 | 93 | 8835 | 1007,7 |
| Iš viso Lietuvoje | 13840 | 23413 | 604 | 37857 | 1309,6 | 10567 | 11273 | 311 | 22151 | 766,3 |
Prevencija – svarbiausia
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu šiuo metu rizika sunkiai susirgti gripu išlieka panaši kaip ankstesniais sezonais, visgi dėl didesnio sergamumo gali didėti sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir ligoninėse gydomų asmenų skaičius.
Todėl kartu su pagrindine prevencine priemone – skiepijimu, rekomenduojamos ir bendrosios priemonės:
- vengti artimo kontakto su sergančiais ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomų (sloga, kosulys, čiaudulys, kt.) turinčiais asmenimis, dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas, rankomis neliesti akių, nosies, burnos;
- pradėjus sloguoti, kosėti, čiaudėti – laikytis etiketo (čiaudint ir kosint užsidengti nosį ir burną vienkartine servetėle, panaudotas vienkartines servetėles nedelsiant išmesti), dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas, dažnai vėdinti patalpas, pagal galimybes likti namuose ir vengti kontakto su kitais asmenimis, jei vykstama į vietas, kur galimas kontaktas su kitais asmenimis (pavyzdžiui, asmens sveikatos priežiūros įstaigą) – dėvėti medicininę kaukę.