Menu Close

Stresas

Visuomenėje plačiai paplitęs streso reiškinys, kuris turi įtakos gyvenimo kokybei, fizinei ir psichikos sveikatai. Tam tikrais atvejais stresas yra naudingas mūsų sveikatai, tačiau dažnai išgyvenant ir jaučiant stresą jis gali tampti itin pavojingas. Visų pirma svarbu suvokti, kas plačiąja prasme yra stresas. Stresas – natūrali fiziologinė reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Stresas patiriamas tada, kai susiduriama su įvykiais, kurie suvokiami, kaip grėsmingi fizinei ir psichikos sveikatai; kai nežinoma, kaip elgtis ir įveikti iškilusį arba tariamą pavojų; kai stengiamasi prisitaikyti prie grėsmingų įvykių. Tokie įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą vadinami stresoriais. Yra keletas skirtingų stresorių rūšių: fiziniai, protiniai, psichikos, socialiniai, visi jie gali kelti pavojų fizinei ir psichikos sveikatai.

       Stresas skirstomas į du tipus – ūmus ir lėtinis. Ūmus stresas – trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai. Pakartotiniai ūmaus streso atvejai per ilgą laiką gali tapti lėtiniai ir kenksmingi. Antrasis tipas – lėtinis stresas, kuris itin žalingas ir gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, patyčių, pykčių su draugais, išsiskyrimo su antrąją puse/nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos mokykloje/darbe, rimtos trauminės patirties ir pan. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, gali nebematyti prasmės spręsti iškilusius iššūkius ar problemas ir nustoti ieškoti sprendimo būdų. Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, jog jaučia stresą. Lėtinis stresas gali tapti asmenybės dalimi ir psichologiškai palaužti žmogų bei privesti prie negrįžtamų sprendimų priėmimo, pavyzdžiui, savižudybės ar įvairių stiprių fizinių negalavimų.

Stresas sukelia tam tikras emocines reakcijas tokias kaip, nerimas, pyktis, gėda, perdegimas, sunkumai susikaupti, nesaugumo jausmas, užmaršumas, dirglumas, liūdesys. Fiziologines ir fizines reakcijas – prakaitavimą, padidėjusį pulso dažnumą, padažnėjusį kvepavimą, raumenų įtampą, virškinimo problemas, miego sutrikimus ir nusilpusį imunitetą. Taip pat stresas lemia elgesio reakcijas tokias kaip, nagų kramtymas, apetito stoka arba atvirkščiai, staigūs pykčio proveržiai, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, dažnas verkimas, santykių problemos, atsiribojimas nuo artimųjų ir draugų. Be to stresas gali turėti įtakos mąstymo pokyčiams – įkyriai besikartojančioms ir sunkiai kontroliuojamoms mintims ir pan.).

Dažnai būtent jaunesnioji karta nesuvokia, jog išgyvena ir patiria stresą ir kad tai turi įtakos jų fizinei bei psichologinei gerovei, dėl šios priežasties Kulių ir Žemaičių Kalvarijos gimnazijose vyresniųjų klasių moksleiviams buvo pravesti užsiėmimai tema – ,,Stresas ir jo valdymas‘‘. Užsiėmimų metu moksleiviai buvo supažindinami su sąvoka stresas, pristatoma kaip stresas veikia kiekvieną iš mūsų, kokius padarinius gali sukelti ilgalaikis stresas bei kaip su juo būtų galima kovoti. Praktinėje seminaro dalyje vaikams buvo pristatomi ir praktiškai išbandomi metodai padedantys sumažinti jaučiamą stresą. Taip pat užsiėmimo metu buvo suteikta informacija apie Plungės savivaldybės visuomenės sveikatos biure vykdomą jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) projektą bei teikiamas nemokamas psichologo ir koordinatoriaus konsultacijas Plungės rajono 14-29 metų amžiaus jaunimui. Kontaktai susisiekimui su JPSPP koordinatoriumi arba psichologu pateikti žemiau.

 

Kontaktai:

El. paštas: koordinatorius@plungesvsb.lt, psichologe@plungesvsb.lt.

Tel. nr.: +37067334028, +37063801077

Elektorinė forma konsultacijų registracijai:

Skip to content