Menu Close

Sergamumo rodiklis panašus kaip pernai tuo pačiu laikotarpiu

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, 1-ąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) jis buvo mažesnis – 825,4atvejo 100 tūkst. gyventojų. Gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius padidėjo. Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 1-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo panašus ir siekė 1063,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nepasiektas nė vienoje savivaldybėje (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse atsidūrė 134 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 42. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užfiksuota, nuo COVID-19 ligos – du (78 m. ir 80 m. amžiaus asmenys).

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse

Administracinės teritorijos

(apskritys)

52 sav. (2024 m. gruodžio 23–29 d.) 1 sav. (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.)
Gripo atvejų skaičius ŪVKTI atvejų skaičius COVID-19 ligos  atvejų skaičius Suminis (gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos) atvejų skaičius Suminis rodiklis

(gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos  atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų)

Gripo atvejų skaičius ŪVKTI atvejų skaičius COVID-19 ligos  atvejų skaičius Suminis (gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos) atvejų skaičius Suminis rodiklis

(gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos  atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų)

Alytaus 54 596 16 666 496,3 116 1021 11 1148 855,6
Kauno 1184 4452 49 5685 971,1 1158 6300 102 7560 1291,4
Klaipėdos 732 2234 27 2993 880,7 678 2956 24 3658 1076,4
Marijampolės 73 813 8 894 663,9 137 1173 18 1328 986,2
Panevėžio 216 1248 22 1486 710,7 247 1713 34 1994 953,6
Šiaulių 171 1611 27 1809 678,0 230 2460 31 2721 1019,9
Tauragės 116 521 19 656 724,6 105 641 20 766 846,1
Telšių 137 716 13 866 661,5 129 1114 8 1251 955,6
Utenos 61 590 19 670 530,9 90 853 23 966 765,5
Vilniaus 1182 6796 116 8094 932,2 1354 9890 176 11420 1315,3
Iš viso Lietuvoje 3926 19577 316 23819 825,4 4244 28121 447 32812 1136,9

 

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ECDC) 51–52 sav. duomenimis, bendras sergamumas ŪVKTI panašus kaip ir praėjusį sezoną tuo pačiu metu. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės lygmeniu matomas gripo viruso ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) aktyvumo padidėjimas.

Nuo 46-osios praėjusių metų savaitės gripo viruso aktyvumas didėja. Į ligonines patenka įvairaus amžiaus asmenys, tačiau 65 m. ir vyresniems asmenims hospitalizavimo ir sunkių padarinių rizika išlieka didžiausia. Pastarosiomis savaitėmis RSV aktyvumas taip pat didėja. Didžiausia rizika pakliūti į ligonines išlieka jaunesniems nei 5 m. amžiaus vaikams ir vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims. COVID-19 aktyvumas mažėja, tačiau ir toliau sunkiau serga 65 m. ir vyresni žmonės.

Informacijos šaltinis: https://erviss.org/

Skiepai ir kitos prevencijos priemonės

Primename, kad ne tik nuo gripo, bet ir nuo  COVID-19 galima pasiskiepijant vieno vizito pas gydytoją metu. Ypač raginame suskubti rizikos grupėms priklausančius asmenis: 65 m. ir vyresnius; socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojus; asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis; asmenis, kurių imunitetas nusilpęs; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus; nėščiąsias; 2–7 metų vaikus.

Svarbu atminti, kad COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

NVSC specialistai ragina ir toliau kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas. Pajutę į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.

 

NVSC informacija

Skip to content