Menu Close

Saugaus eismo diena Lietuvoje

Balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena Lietuvoje. Tai diena, suteikianti galimybę dar kartą kiekvienam visuomenės nariui – eismo dalyviui susimąstyti apie žmogiškąsias vertybes – moralę, atsakomybę, sveikatos ir gyvybės trapumą šių dienų globalizacijos pasaulyje.

Norėdamas pereiti kelią (gatvę), privalai:

1.      Susirasti pereiti skirtą vietą – pėsčiųjų perėją ar sankryžą. Jeigu jų nėra, tokią vietą, kur kelias gerai matomas į abi puses (nėra kliūčių, pvz., kelio vingio, krūmokšnių, pastatytų transporto priemonių).

2.      Priėjęs prie perėjos, atsistoti toliau šaligatvio (ar kelkraščio) krašto.

3.      Apsidairyti į abi puses: į kairę, į dešinę, įsiklausyti (t. y. klausytis, kas vyksta aplink).

4.      Praleisti važiuojančias transporto priemones. Vėl apsidairyti ir klausytis.

5.      Jei transporto priemonių nevažiuoja, dar kartą pasižiūrėti į kairę ir, įsitikinus saugumu, eiti.

6.      Per kelią eiti statmenai (ne įstrižai).

7.      Einant stebėti kelią ir klausytis.

8.      Į automobilį (autobusą, troleibusą) įlipti (ir išlipti) tik jam visiškai sustojus.

Atkreiptinas dėmesys:

1.      Kelyje niekada neskubėti – elgtis ramiai, būti atidiems.

2.      Jei nespėjai pereiti kelio (gatvės), nebėgti. Sustoti saugumo salelėje ir palaukti, kol pravažiuos transporto priemonės.

3.      Užmiestyje kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eiti tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (t. y. kairiąja puse).

4.      Nebėgti į kelią (gatvę) iš už stovinčios transporto priemonės priekio (ar galo), kitos kliūties, kuri užstoja matymo zoną – galima pakliūti po kitos važiuojančios transporto priemonės ratais!

5.      Niekada kelyje ar arti kelio nežaisti – tai pavojinga!

6.      Jei dega raudonas šviesoforo signalas – eiti ir važiuoti draudžiama.

7.      Visada įsitikinti savo saugumu pačiam. Nesekti aklai kitais. Daugiau pasitikėti savimi ir galvoti savo galva.

Tėvams, suaugusiesiems:

1.      Einant per kelią, vaiką laikyti už rankos.

2.      Nepalikti vaikų be priežiūros arti kelio (gatvės).

3.      Tamsiuoju paros metu naudoti atšvaitus ar kitus šviesą atspindinčius elementus (vaikui atšvaitų tinkamai prisegti prie drabužių, kuprinės).

4.      Sėdus į automobilį (ir vairuotojui, ir keleiviams), užsisegti saugos diržus.

5.      Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.

6.      Vyresni kaip 3-ejų metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis:


Svarbios taisyklės kelyje

Primename 6-ias svarbiausias taisykles, kurios padės užtikrinti, kad į gatvę išėjęs vaikas saugiai grįžtų į namus:

1.      Suaugusieji turi rodyti tinkamą pavyzdį vaikams: per važiuojamąją kelio dalį eiti pėsčiųjų perėja, paisyti šviesoforo signalų, stebėti eismo aplinką ir klausytis, einant neužsiimti pašaliniais darbais, pvz., nekalbėti mobiliuoju telefonu, nerašyti žinučių.

2.      Būtina ugdyti nepilnamečių atsakomybės jausmą.

3.      Vaikus pratinti naudoti saugos priemones: atšvaitus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, saugos diržus ir pan.

4.      Suaugusieji neturi leisti nepilnamečiams, nesulaukusiems nustatyto amžiaus, vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų ar net automobilių).

5.      Suaugusieji turėtų prižiūrėti, kad vaikai dviračių taku važiuotų šviesiuoju paros metu, vilkėtų ryškiaspalvę liemenę arba būtų įjungę atitinkamos šviesos dviračio žibintus ir dėvėtų saugos šalmą.

6.      Vaikams svarbu nepraleisti privalomų saugaus eismo (elgesio) pamokų bendrojo lavinimo mokyklose. Jos turėtų būti rengiamos bent kartą per mėnesį pagal mokinių amžiaus grupes.

7.      Svarbu, kad vairuotojai pasirūpintų keleivių saugumu, nepradėtų važiuoti, kol ne visi keleiviai užsisegę saugos diržus.


Dar keletas saugaus eismo patarimų, kaip ugdyti jaunąją kartą:

  • Privalu eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais, draudžiama eiti dviratininkų takais ar važiuojamąja dalimi.
  • Šaligatviu ar kelkraščiu reikėtų eiti kuo toliau nuo važiuojamosios dalies krašto. Norint pereiti gatvę, pirmiausia reikėtų susirasti pėsčiųjų perėją ar sankryžą.
  • Parodykite vaikams, kaip žymimos pėsčiųjų perėjos. Priėję prie perėjos, nestovėkite prie pat šaligatvio krašto.
  • Prieš eidami per gatvę, būtinai apsidairykite į abi puses ir įsitikinkite, ar nėra automobilių.
  • Eidami per gatvę, raginkite vaikus nebėgti.
  • Aptarkite su vaikais, kuo skiriasi šviesoforai, skirti pėstiesiems ir automobiliams, pasikartokite, ar tikrai žinote visų trijų spalvų reikšmes.
  • Kas rytą, keliaudami į mokyklą, galite vaikų paprašyti stebėti šviesoforus ir sakyti, ką turite daryti: važiuoti, sulėtinti, sustoti. Kartu galite stebėti ir šonuose užsidegančius pėsčiųjų šviesoforus.
  • Jei vaikas nenoriai segasi atšvaitą, paeksperimentuokite: tamsiame kambaryje į atšvaitą pašvieskite švieselę ir stebėkite, kaip jis švyti. Pasvarstykite kartu, kaip Jums būtų lengviau vienam kitą pastebėti tamsiame kelyje: su ar be atšvaito.
  • Atkreipkite dėmesį, jog atšvaitas-juostelė dedamas ant dešinės rankos, aukščiau riešo, o kabantys atšvaitai segami prie viršutinio drabužio dešinės kišenės arba juosmens aukštyje.

Kelionės automobiliu:

  • Tai atrodo paprasta, įprasta ir saugu. Vis dėlto svarbu nepamiršti, jog, siekdami užtikrinti vaikų saugumą, mažesnius nei 135 cm ūgio būtina sodinti į specialias saugos kėdutes, o vyresnius skatinti užsisegti saugos diržus.
  • Geriausia paskata vaikams – Jūsų pavyzdys. Jei diržų segimasis vis dar sunkina kiekvieną kelionę, skirkite šiai temai daugiau laiko: pademonstruokite, kaip ranka staigiai truktelėtas diržas užsikerta, paaiškinkite, kaip tai apsaugo nelaimės atveju. Taip pat labai svarbi kelionių dalis – į ir iš automobilio.
  • Vaikai dažnai suskumba į automobilį bėgti ar neapsidairo prieš atidarydami dureles. Nepamirškite, kad vaikams įlipti ir išlipti iš automobilio reikėtų tik šaligatvio pusėje.
  • Rytais, prieš sustodami prie mokyklos, vis prisiminkite, jog išlipti reikėtų ramiai, išlipus apsidairyti ir į mokyklą žingsniuoti neskubant, tik šaligatviu.
  • Kelionės viešuoju transportu
  • Jei į mokyklą, bažnyčią ar būrelius vaikas važinės viešuoju transportu, būtinai pirmus kartus važiuokite kartu. Taip pasikartosite maršrutą, išmoksite pažymėti bilietą. Važiuodami aptarkite, į ką atkreipti dėmesį, kaip elgtis saugiai ir ko nepamiršti.
  • Laukti autobuso ir troleibuso stotelėje reikėtų kuo toliau (bent per porą didelių žingsnių) nuo važiuojamosios kelio dalies krašto.
  • Jei autobuse ar troleibuse yra laisvų vietų, būtina atsisėsti, o stovint reikėtų abiem rankomis laikytis už turėklų ar kėdžių atlošų.
  • Nepamirškite pakalbėti ir apie gražų elgesį: visuomeniniame transporte reikėtų kalbėti tyliai, o sėdimą vietą, jei nėra laisvų, užleisti senoliams, negalią turintiems žmonėms, būsimoms mamoms.
  • Kai kalbama apie važiavimą dviračiu, reikėtų pakalbėti ir apie šalmo naudą bei apie saugų važinėjimą. Važiuodamas dviračiu, vaikas tampa eismo dalyviu, taigi labai svarbu, jog žinotų, kaip saugiai elgtis.
  • Nuo 8-erių vaikai, prižiūrimi suaugusiojo, gali važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, tačiau tokiu atveju labai svarbu žinoti eismo taisykles, mokėti rodyti posūkius, esant poreikiui, persirikiuoti ar neišvažiuoti prieš eismą.
  • Nepamirškite, jog vaikai (iki 18 metų) važiuodami dviračiu privalo segėti šalmą.
  • Svarbus ir pats važiavimas dviračiu. Priminkite vaikams, kad važiuojant reikia laikyti abi rankas ant vairo, kojas – ant pedalų, o, pamačius artėjančią kliūtį, būtina sulėtinti greitį.
  • Svarbiausia – teigiamas pavyzdys. Vaikai nuolat stebi ir mato viską aplink, todėl dauguma suaugusiųjų veiksmų bus pastebėti ir darys didelę įtaką augančiam vaikui.
  • Būtina ugdyti vaiko kritinį mąstymą. Matydamas, kad kažkas elgiasi netinkamai ar nesaugiai kelyje, vaikas turėtų tai identifikuoti, nesekti bloguoju pavyzdžiu ir žinoti, kas gali laukti žmogaus, rodančio neigiamą pavyzdį.
  • Būtų pagirtina, jei vaikas galėtų ir kitą, nesilaikantį saugaus eismo taisyklių, sudrausminti,
Skip to content