Šaltuoju metų laiku kylanti oro tarša, veikianti kartu su žema temperatūra, ypač nepalanku žmogaus sveikatai, pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos aplinkos agentūra (ang. European Environmet Agency) (EAA).
Kas labiausiai teršia orą
Vienas svarbiausių oro taršos šaltinių yra transportas ir kietojo kuro deginimas šildymo sezono metu. Dėl intensyvaus kūrenimo smarkiai išauga kietųjų dalelių, azoto junginių ir kitų teršalų koncentracijos. Tai lemia individualių namų šildymas, katilinės, senos ir neefektyvios šildymo sistemos bei prastos kokybės kuras, todėl net ir atokiau nuo didžiųjų miestų gyvenantys žmonės šaltuoju metų laiku neišvengia įvairios oro taršos. Itin daug teršalų į aplinkos orą išskiriama kūrenant anglis ir durpes. Didelę grėsmę kelia ir atliekų deginimas, kuris yra griežtai draudžiamas. Malkų kūrenimas taip pat prisideda prie oro taršos, tačiau taršos lygis labai priklauso nuo jų kokybės – gerai išdžiovintos malkos išmeta daug mažiau teršalų nei drėgnos ar šlapios.
Šaltą žiemą oro tarša kyla ir dėl susidariusių nepalankių meteorologinių sąlygų – šaltas, sausas oras, silpnas vėjas ir temperatūros inversija (kai šaltas oras apačioje, o šiltas viršuje), kuri „užrakina“ teršalus žemės paviršiuje ir neleidžia jiems išsisklaidyti, todėl oro kokybė blogėja, ypač miestuose ir gyvenamuosiuose rajonuose.
Žiemą didžiausią grėsmę sveikatai kelia:
- smulkiosios kietosios dalelės KD₂,₅ – itin pavojingos, nes patenka giliai į plaučius;
- kietosios dalelės KD₁₀ – neigiamai veikia kvėpavimo sistemą;
- azoto dioksidas (NO₂) ir anglies monoksidas (CO) – susidaro iš transporto ir šildymo šaltinių.
Poveikis sveikatai
EAA pabrėžia, kad kietosios dalelės (KD₂,₅ ir KD₁₀) yra vienos pavojingiausių oro teršalų žmogaus sveikatai. Jos prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus, patenka į kraujotaką ir didina širdies ligų, kvėpavimo takų ligų ir priešlaikinės mirties riziką. Įkvėpus kietųjų dalelių gali paūmėti jau esamos ligos, tokios kaip yra obstrukcinė plaučių liga, bronchitas ar bronchinė astma.
Azoto dioksidas daugiausia į aplinkos orą patenka su transporto išmetamosiomis dujomis ir deginant kurą šildymo įrenginiuose. NO₂ dirgina akių bei kvėpavimo takų gleivinę, o didesnės koncentracijos gali sukelti gleivinės paburkimą, edemą, krūtinės skausmus, kosulį, dusulį ir plaučių funkcijos susilpnėjimą. Ypač šiam teršalui jautrūs yra vaikai ir asmenys, sergantys kvėpavimo takų ligomis.
CO pagrindiniai šaltiniai yra automobilių išmetamosios dujos, pramonė ir energijos gamyba. Šis teršalas, patekęs į plaučius, patenka į kraują, kur jungiasi su hemoglobinu ir trukdo organizmo audinius aprūpinti deguonimi. Šiam teršalui ypač jautrūs yra vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo organų ligomis. Apsinuodijimo anglies monoksidu pasekmės priklauso nuo teršalo koncentracijos ir kvėpavimo užterštu oru trukmės.
Žema oro temperatūra sukelia natūralias organizmo reakcijas: susiaurėja kraujagyslės, padidėja kraujospūdis, padidėja širdies apkrova. Kai šaltis ir oro tarša veikia kartu, neigiamas poveikis organizmui sustiprėja. Šaltu oru žmonės dažniau kvėpuoja per burną, todėl oras nepakankamai išsifiltruoja ir daugiau teršalų patenka į giliuosius kvėpavimo takus.
PSO nurodo, kad šaltas oras didina širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimų, infarktų ir insultų riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo takų ligomis. Be to, šaltis silpnina kvėpavimo takų apsaugines funkcijas, todėl organizmas tampa jautresnis infekcijoms. Didžiausią neigiamą poveikį patiria kūdikiai ir vaikai, nėščiosios, benamiai, asmenys, turintys fizinę ar psichinę negalią, taip pat gyvenantys prastai šildomuose ir kietuoju kuru kūrenamuose būstuose.
Rekomendacijos gyventojams
- Stebėti oro kokybės rodiklius (https://airindex.eea.europa.eu/AQI/index.html) ir nebūti ilgai lauke padidėjus taršai.
- Vengti kūrenti netinkamą kurą.
- Užtikrinti šildymo įrenginių saugą ir skatinti švaresnius šildymo būdus.
- Važiuojant automobiliu sandariai uždaryti langus.
- Rengtis šiltai, saugoti kvėpavimo takus nuo šalčio.
- Laiku kreiptis į gydytoją, jei paūmėja širdies ar kvėpavimo simptomai.
- Informuoti gyventojus apie gresiančius šalčius ir oro taršos riziką.
PSO pabrėžia, kad prevencinės priemonės aplinkos sveikatos srityje yra viena efektyviausių investicijų į visuomenės sveikatą. Žiema – tai ne tik žema temperatūra. Tai metas, kai derinys tarp šalto oro ir prastesnės oro kokybės gali turėti įtakos mūsų sveikatai, todėl tinkamas pasiruošimas ir greitos prevencinės priemonės padeda šį poveikį sumažinti. Rūpinkimės savo sveikata ir padėkime vieni kitiems šalto sezono metu.
Parengė Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko, el. paštas jolanta.rybalko@hi.lt, mob. +370 658 86 749.
Daugiau informacijos:
https://www.who.int/publications/i/item/9789240034228;
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/ambient-(outdoor)-air-quality-and-health;
https://www.eea.europa.eu/en/topics/in-depth/air-pollution.
