Gyvenamoji aplinka, kurioje praleidžiame nemažą laiko dalį – vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų sveikatai, ypač svarbi patalpų oro kokybė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. visų pastatų turi vidaus patalpų oro kokybės problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsių. Drėgmė kyla dėl blogo vėdinimo ir nepakankamo šildymo.
Pelėsiai ir jų plitimo priežastys
Pelėsiai – tai grybai, dažniausiai augantys siūlais, gijomis (hifais). Augdami jie šakojasi ir sudaro siūlų tinklą – grybieną (micelį). Pelėsiai augina mažytes sporas, kurios lengvai pernešamos oru. Siūlų tinklas ir sporos yra juodos, pilkos, rudos, žalsvos ar kitos spalvos ir gerai matomos plika akimi. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius sienų ar kitų paviršių plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, pelėsių kolonijos plečiasi ir apima vis didesnius plotus.
Pelėsių galima aptikti beveik visur. Mikrobinė tarša apima šimtus bakterijų ir grybų rūšių, kurios auga tose patalpose, kuriose yra pakankamai drėgmės. Pelėsių augimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: drėgmė, temperatūra, maisto medžiagos. Bloga oro apykaita patalpose palaiko pelėsinių grybų augimą – pelėsiai aktyviai dauginasi ir auga 20 °C temperatūroje esant didelei (daugiau nei 95 proc.) drėgmei ir nepakankamam vėdinimui. Problema gali kilti ir dėl statybos gedimų, įskaitant netinkamą izoliaciją, vandens tiekimo pažeidimus dėl nuotėkio, potvynių ar gruntinio vandens įsiskverbimo. Kadangi dauguma grybų auga patalpose, kur temperatūra 10–35 °C, įprasta patalpų temperatūra nėra ribojantis veiksnys, tačiau gali turėti įtakos pelėsių augimo greičiui ir tam tikrų alergenų bei metabolitų gamybai.
Pernelyg didelė drėgmė beveik visose patalpose sukelia pelėsių, grybų ir bakterijų augimą, kurie vėliau sporas, ląsteles, fragmentus ir lakiuosius organinius junginius išskiria į patalpų orą. Drėgmė lemia ir cheminį ar biologinį medžiagų skaidymąsi, kuris taip pat teršia patalpų orą.
Pelėsinių grybų augimą skatina ir maistinės medžiagos, tarp kurių gali būti angliavandeniai, baltymai ir lipidai. Jų šaltiniai yra augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagų namų dulkės, statybinės medžiagos, tokios kaip tapetai, tekstilė, dažai, klijai, mediena. Medieną pūdantys grybai ypač kenkia medinėms pastatų konstrukcijoms. Dažnai pelėsiai įsiveisia oro drėkintuvuose, kondicionieriuose, vonios ir tualeto patalpose, prie praustuvų, dušų, rūsiuose, ant sienų, už šaldytuvų, spintų, po tapetais. Gali išplisti ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, aplink langus. Pelėsių galima aptikti ant daugelio medžiagų ir dangų, naudojamų patalpų viduje, – betono, gipso, plastmasės, gumos, dažytų paviršių, kilimų, knygų ir pan. Grybai auga net ir ant inertiškų medžiagų, tokių kaip keraminės plytelės, ir gali gauti pakankamai maistinių medžiagų iš dulkių dalelių ir tirpių vandens komponentų. Palankios sąlygos pelėsiams vystytis susidaro gėlių vazonuose. Todėl drėgmė namuose yra vienas iš svarbiausių pelėsinių grybų augimo veiksnių, prisidedančių prie grybelių sporų, fragmentų ir alergenų susidarymo, keliančių grėsmę ne tik fizinei sveikatai – tai gali būti pavojinga pastatui: sugadinti jo izoliaciją, ardyti konstrukcijas, sienas.
Pelėsių poveikis sveikatai
Augdami pelėsiai gamina ir išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus, kurie kenkia nervų sistemai, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinių ir pavojingų mikroorganizmų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje didelė, grybinis užterštumas gali paveikti žmones, kurie jiems yra jautrūs. Taip pat nuodingos medžiagos su maistu gali pakliūti į žarnyną ir pakenkti virškinimo sistemai. Pelėsių sukeltomis ligomis gali sirgti visa šeima.
Pelėsiai namuose ne visada daro vienodą poveikį žmogaus sveikatai. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tam tikrus dirgiklius ir rizikos veiksnius, todėl ir į galimą pelėsių poveikį sveikatai reaguoja nevienodai. Vieniems pelėsiai nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dažniausiai pelėsių poveikis pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pneumonija ir net sunkesnėmis reakcijomis, tokiomis kaip viršutinių kvėpavimo takų dirginimas ar astmos priepuoliai. Kai kurie pelėsių tipai gali sukelti infekcijas, ypač žmonėms, kurių imuninė sistema silpna, pvz., vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurie jau turi sveikatos problemų ir nemažą laiko dalį praleidžia namuose.
Patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kvėpavimo takų ligas. Nuo alerginio rinito (žinomo kaip šienligė) kenčia daugiau kaip 36 milijonai žmonių. Dažnai pagrindinė šios ligos priežastis yra pelėsiai, iš kurių net apie 300 rūšių pasižymi alergizuojančiomis savybėmis. Žmonių, kenčiančių nuo alergijos pelėsiams, kasmet daugėja ir dažniausiai tai yra žmonės, kurie serga bronchine astma.
Namų dulkės sukelia alergijos priepuolius žmonėms, kurie alergiški pelėsiams. Kai kurių pelėsių rūšių skleidžiamas nemalonus kvapas gali erzinti kvėpavimo takus, bet nesukelti alergijos.
Jei žmogus yra įjautrintas pelėsių, tai ligos simptomus gali jausti ištisus metus. Pelėsių sporos nežūsta nuo šalčio – žemoje temperatūroje pelėsių augimas sustoja, tačiau kiek atšilus pelėsių grybai vėl suaktyvėja, pradeda išskirti sporas ir alergijos simptomai vėl paūmėja.
Alergija pelėsiams pasireiškia panašiais simptomais kaip ir kitos alergijos ore lakioms medžiagoms, kurios patenka į viršutinius kvėpavimo takus, pavyzdžiui, žiedadulkėms. Pagrindiniai alergijos pelėsiams požymiai: užsikimšusi nosis arba sloga, nosies niežėjimas, gerklės perštėjimas, čiaudulys, ašarojimas. Žmonėms, sergantiems astma, alergija pelėsiams gali paaštrinti astmos simptomus.
Ilgiau būnant patalpose, kuriose yra pelėsių, gali išsivystyti ir rimtų sveikatos problemų, tokių kaip plaučių funkcijos nepakankamumas, chroniškos kvėpavimo takų ligos.
Kaip apsisaugoti nuo pelėsių
Pirmas žingsnis kovoje su pelėsiais – nustatyti jų atsiradimo vietas ir priežastis. Svarbiausia priemonė naikinant pelėsius – sumažinti padidėjusią kondensacinę drėgmę. Problemą galima išspręsti pašalinus sąlygas pelėsiams augti – sutvarkius stogus ir plyšius, sureguliavus šildymą ir vėdinimą. Prakiurę ir užsikimšę lietaus nutekamieji vamzdžiai taip pat teikia pelėsiams reikalingą drėgmę, todėl patalpas reikia vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę, sanitarinius mazgus.
Kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, jis turi nuolatos cirkuliuoti iš išvėdintų patalpų į neišvėdintas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Patalpas vėdinti reikia tam, kad švarus ir šviežias oras užtikrintų gerą savijautą, darbingumą, kokybišką poilsį ir daugybę kitų svarbių dalykų žmogaus buityje ir gyvenime.
Pastatų vėdinimo kontrolė gali pagerinti oro, kuriuo kvėpuojame, kokybę ir sumažinti patalpų sveikatos problemų riziką, užkirsti kelią virusų plitimui patalpose. Gyvenamųjų patalpų vėdinimas yra esminis veiksnys, užtikrinantis saugią, komfortišką ir sveiką gyvenamąją aplinką. Teisingas vėdinimas padeda pašalinti iš patalpų kenksmingas medžiagas, drėgmę ir užtikrina geresnę oro kokybę. Todėl siekiant išvengti pelėsių augimo ir jo neigiamo poveikio sveikatai, svarbu palaikyti švarias, sausas ir gerai vėdinamas patalpas, užkirsti kelią pertekliniam drėgnumui. Pastovi 40–65 proc. santykinė drėgmė neleidžia pelėsiams ir kitiems alergenams veistis. Drėgmės lygiui palaikyti rekomenduojama naudoti drėgmės surinktuvus, oro kondicionierius. Norint namuose išlaikyti optimalų drėgmės lygį, patariama gaminant maistą įjungti garų surinktuvą ar praverti langą. Maudantis vonioje ar duše, verta praverti ventiliacijos angas, o nakčiai derėtų palikti praviras vonios kambario duris, kad jame esanti drėgmė išsisklaidytų. Svarbu neperlaistyti augalų (jų namuose nerekomenduojama auginti pernelyg daug). Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose. Derėtų sutaisyti lašančius vamzdžius ir čiaupus.
Paprasčiausias ir gana efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu – traukos kanalais.
Oro cirkuliacija suprastėja renovuotuose ar naujos statybos pastatuose, kuriuose įrengti naujos konstrukcijos langai, bet neįrengta tinkama ventiliacinė sistema. Tokiose patalpose nustatoma didelė anglies dvideginio koncentracija, per didelė santykinė oro drėgmė, per aukšta oro temperatūra, didelis oro mikrobinis užterštumas. Didėja rizika užsikrėsti oro lašeliniu būdu plintančiomis infekcijomis. Nesant tinkamo vėdinimo, suprastėja miego kokybė.
Kai lauke oro temperatūra žemiau 0 °C, geriausia patalpas vėdinti trumpai (2–3 min.), plačiai atveriant langus. Lauko temperatūrai esant 5–10 °C, patalpų vėdinimo laiką galima pailginti. Efektyvu kelioms minutėms patalpose sukelti skersvėjį. Geras vėdinimas namuose yra naudingas sveikatai. Gyvenamuosiuose kambariuose, virtuvėje, vonioje ideali temperatūra turėtų būti 19–22 °C, o miegamuosiuose 16–20 °C.
Svarbu nuolat stebėti patalpų būklę ir laiku imtis veiksmų. Pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimo ilgam laikui, anksčiau ar vėliau pelėsiai vis tiek atsinaujina. Net geriausios pelėsius naikinančios priemonės nebus efektyvios, jeigu pelėsiai nebus kruopščiai nuvalyti nuo paviršiaus. Jei liks nors keletas jų pradų, pelėsiai greitai vėl pasirodys. Jie gali būti šalinami cheminiu arba mechaniniu būdu.
Patiems galima sutvarkyti tik nedidelius pelėsių plotus. Įsisenėjusius ir pavojingus pelėsius netinkamai naikinant patiems, galima pakenkti savo sveikatai ir gyvenamajai vietai. Todėl geriausia pelėsių naikinimą ir prevenciją patikėti specialistams – jie tikrai žinos, kaip su jais susidoroti.
Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus visuomenės sveikatos vyr. specialistė Jolanta Rybalko el. paštu jolanta.rybalko@hi.lt arba mob. + 370 658 86 749
