Gyvenamųjų patalpų aplinkos oro kokybė yra vienas iš pagrindinių faktorių, turinčių įtakos žmogaus sveikatai. Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui pagausėja į orą išmetamų teršalų, dėl to pablogėja patalpų oro kokybė. Gyvenamųjų patalpų oro tarša šiuo metu gali turėti įvairių pasekmių sveikatai. Taršos tipas ir mastas gali skirtis priklausomai nuo patalpoms šildyti naudojamų šildymo būdų, kuro kokybės ir įrengtų vėdinimo sistemų.

Asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, taip pat vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai yra jautresni patalpų oro taršai.

Toliau aptariami veiksniai, kurie gali turėti įtakos patalpų oro kokybei ir žmonių sveikatai.

Patalpų oro tarša  

Pradėjus naudoti šildymo sistemas, tokias kaip krosnys, židiniai,  dujiniai ir kiti patalpų šildytuvai, padidėja patalpų oro taršos rizika. Degimo proceso metu į orą išskiriamas anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2) ir kietosios dalelės. Ilgalaikis šių teršalų poveikis gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, širdies veiklos sutrikimus ir net mirtį.

Apsinuodijimo anglies monoksidu (tai yra bespalvės, bekvapės dujos, kurios gali susidaryti netinkamai veikiant šildymo įrangai) simptomai gali būti nuo lengvo galvos skausmo ir galvos svaigimo iki sunkios ligos ir (ar) mirties.

Azoto dioksidas dirgina akis, nosį ir gerklę, pablogina plaučių funkciją, padidina kvėpavimo takų infekcijų galimybę.

Patalpose randamos kietosios dalelės – ne tik padidėjusios aplinkos oro taršos rezultatas, jos gali susidaryti gaminant maistą, deginant žvakes, kūrenant židinius, nevėdinant patalpų, naudojant šildytuvus, rūkant namuose. Smulkios kietosios dalelės gali patekti į kraują ir padidinti širdies priepuolių, insultų, kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.

Patalpų vėdinimas

Atšalus orams žmonės, taupydami šilumą, linkę laikyti langus ir duris uždarytus. Dėl ventiliacijos trūkumo, ypač prastai izoliuotose ar blogai vėdinamose patalpose, patalpų oro teršalai gali koncentruotis. Nepakankamai vėdinamose patalpose gali imti kauptis drėgmė ir sudaryti palankias sąlygas daugintis pelėsiams, kurie išskirdami alergenus ir dirgiklius gali sukelti alergijas ir kvėpavimo sutrikimus.

Šildymo sezono metu, patalpose sumažėjus drėgmės lygiui, oras tampa sausas, todėl kyla tokių sveikatos problemų kaip išsausėjusi oda, gerklės, kvėpavimo takų dirginimas, išsausėjusi akių, nosies gleivinė. Atsiveria galimybė virusams ir bakterijoms patekti į kvėpavimo takus, padidėja jautrumas oru plintantiems cheminiams teršalams ir alergenams, paūmėja astmos, alergijos simptomai, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.

Kadangi šaltuoju metu laiku daugiau laiko praleidžiama patalpose, padidėja alergenų kaupimosi rizika. Dulkių erkutės, pelėsiai, naminių gyvūnų pleiskanos, aplinkos tabako dūmai  yra astmos sukėlėjai, todėl kai kuriems astma sergantiems žmonėms po sąlyčio su šiais alergenais gali pasireikšti astmos priepuoliai.

Radonas patalpose

Radonas (natūraliai susidarančios radioaktyviosios dujos) gali patekti į patalpas per plyšius ir angas grindyse ir sienose, kurios liečiasi su žeme, ir labiau linkęs kauptis žiemą, kai pastatai yra sandarūs energijos taupymo sumetimais. Ilgalaikis padidėjusio radono kiekio poveikis yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis. 

Infekcinių ligų perdavimas

Šildymo sezono metu žmonės praleidžia patalpose daugiau laiko, todėl padidėja oru plintančių infekcijų rizika, įskaitant kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip gripas, COVID-19. Tinkamas patalpų vėdinimas, higienos praktika yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui.

Psichologinė gerovė

Patalpų oro kokybė gali turėti įtakos žmonių psichikos sveikatai. Prasta patalpų oro kokybė, tvanki aplinka gali sukelti diskomfortą ir stresą, o tai gali turėti įtakos nuotaikai ir bendrai savijautai. Sumažėjęs natūralios saulės šviesos poveikis šildymo sezono metu gali prisidėti prie depresijos formos – sezoninio afektinio sutrikimo – atsiradimo.

Siekiant sumažinti neigiamą patalpų oro veiksnių įtaką sveikatai prasidėjus šildymo sezonui, rekomenduojama:

• užtikrinti, kad šildymo sistemos ir prietaisai būtų tinkamai prižiūrimi ir neišskirtų kenksmingų teršalų; įdiegti ir reguliariai tikrinti anglies monoksido detektorius;
• imtis veiksmų, skirtų oro judėjimui patalpose pagerinti: kelis kartus per dieną atidaryti langus, (geriausiai trumpai, bet intensyviai, ryte ir vakare, sudarant 10 minučių skersvėjį), naudoti mechanines vėdinimo sistemas arba oro valytuvus su filtrais. Tyras, švarus oras yra gyvybiškai svarbus gerai savijautai užtikrinti;
• palaikyti normalų patalpų drėgmės lygį (30–50 proc.), kad būtų išvengta pelėsių atsiradimo ir alergenų kaupimosi;
• naudoti oro drėkintuvus ir tinkamai vėdinti patalpas, siekiant palaikyti normalų drėgmės lygį ir pagerinti bendrą savijautą;
• sekti radono lygį patalpose ir prireikus imtis atitinkamų priemonių, siekiant sumažinti padidėjusią radono koncentraciją;
• laikytis tinkamos higienos ir socialinio atsiribojimo, siekiant sumažinti infekcinių ligų perdavimo patalpose riziką;
• atkreipti dėmesį į patalpų aplinkos poveikį psichikos sveikatai ir užtikrinti prieigą prie natūralios šviesos sukuriant patogias, gerai vėdinamas patalpas.

 

Daugiau informacijos suteiks Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro  Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Rybalko el. paštu jolanta.rybalko@hi.lt arba tel. 8 658 86 749.