Šiuolaikinėje visuomenėje lieknumas dažniausiai siejamas su laime, sėkme, jaunyste, socialiniu pripažinimu. Žiniasklaidoje egzistuoja „visuotinis susitarimas“, kad idealus moters kūnas yra lieknas, o vyrų – liesas su išryškintais raumenimis.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žiniasklaida turi didelį poveikį kūno idealo bei mitybos įpročių formavimuisi įvairaus amžiaus moterų ir vyrų grupėse.
Taip pat yra manoma, jog nuolatinis „tobulo“ kūno teigimas ir reklamavimas medijose, yra pagrindinė priežastis, lemianti didelį įvaizdžio bei valgymo sutrikimų paplitimą jaunimo tarpe.
Priežasčių, kodėl jaunas žmogus tampa pažeidžiamas šiems sutrikimams, gali būti įvairių- mes galime turėti genetinį polinkį į mitybos sutrikimus, jie gali išsivystyti dėl tam tikrų organų disfunkcijos ar prastos psichologinės sveikatos, taip pat didelę reikšmę turi ir kultūriniai ypatumai.
Neretai su šiomis problemomis susiduria moksleiviai, gimnazistai ir studentai, tačiau tik vienetai iš jų išdrįsta apie tai kalbėti ar pasiryžta kreiptis pagalbos į specialistus.
Paula Čepinskaitė- viena iš nedaugelio viešai prabilusi apie išgyventą nervinę anoreksiją, patirtą po artimojo netekties. Socialinio tinklo „Feeding hope“ įkūrėja, viešosios komunikacijos studentė Paula sutiko atvirai pasidalinti savo patirtimi su Plungės Senamiesčio mokyklos devintų ir dešimtų klasių moksleiviais. Mergina kalbėjo apie šiuolaikinius grožio standartus, gyvenimo ypatumus, pasirinkus modelio darbą, atskleidė šio darbo privalumus ir trūkumus, įvardijo jos karjeroje pasitaikiusius sunkumus bei veiksnius, lėmusius nervinės anoreksijos išsivystymą, tolimesnę ligos eigą ir jos pasekmes. Paulos pasidalinta istorija paskatino suprasti, kad nervinė anoreksija nėra tik valgymo sutrikimas ar nenorėjimas valgyti. Tai liga, kuri keičia gyvenimą.
Renginys vyko 2019-04-18
JPSPP koordinatorė Rugilė Regelskytė
