Menu Close

Pasaulinė diena žuvusiesiems kelių eismo įvykiuose atminti: „Atminti, paremti ir veikti!“

Pasaulinė diena žuvusiesiems kelių eismo įvykiuose atminti (toliau – Pasaulinė diena) minima kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį, šiemet ją minėsime lapkričio 20-ąją. Pasaulinės dienos šūkis – „Atminti, paremti ir veikti!“

Šią dieną taip pat pagerbiame gelbėtojus, policijos pareigūnus ir medikus, kurie kasdien gelbsti į eismo įvykius patekusių žmonių gyvybes.

 

Nuo 1995 m. ši diena buvo minima tik Europoje, tačiau netrukus ji tapo pasauline – dabar ją mini viso pasaulio vyriausybės, nevyriausybinės organizacijos, visos suinteresuotos organizacijos ir asmenys. 2005 m. spalio 26 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Pasaulinę dieną įvardijo kaip „tinkamą dėmesį kelių eismo įvykių aukoms ir jų šeimoms“.

Siekiant, kad Pasaulinė diena oficialiai taptų nepriklausomu subjektu, užtikrintų saugų ir kompetentingą valdymą, pasiektų kuo daugiau suinteresuotų asmenų ir organizacijų ir suteiktų reikiamą pagalbą, 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo įsteigtas Pasaulinės dienos fondas.

Dėl sparčių automobilizacijos augimo tempų ir nuolat didėjančio eismo intensyvumo tampa vis sudėtingiau užtikrinti saugų eismą. Daugiausia problemų kyla tose šalyse, kurių gyventojų pajamos yra mažos ir vidutinės. Pasaulyje kelių eismo įvykiuose kasmet žūsta daugiau kaip 1,3 mln. žmonių, maždaug 50 mln. žmonių patiria sužalojimus. Kelių eismo įvykiai yra pagrindinė vaikų ir jaunuolių mirties priežastis pasaulyje. Šių mirčių galima išvengti!

Kad ir kokios kruopščios būtų Jungtinių Tautų ir už kelių eismo saugumą atsakingų institucijų pastangos, nukentėjusiųjų eismo įvykiuose skaičius per pastaruosius 20 metų iš esmės nekito. Pripažindama problemos svarbą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 74/299 2021–2030 metus paskelbė Kelių eismo saugumo veiksmų dekada (toliau – Dekada), kurios tikslas – per šį laikotarpį bent 50 proc. sumažinti žūčių ir sužalojimų keliuose skaičių.

Saugų eismą lemia daug veiksnių: eismo dalyvis, transporto priemonė, kelias ir aplinka, efektyvus atsakas įvykus eismo įvykiui, vadyba. Šių veiksnių įtaka tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos, skiriamų lėšų, gyventojų kultūros, pragyvenimo lygio ir t. t. Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų regioninės komisijos, bendradarbiaudamos su partneriais iš įvairių kelių eismo saugumą užtikrinančių institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių, parengė orientacinį Dekados planą, padėsiantį siekti Dekados tikslų.

Pasaulinės dienos 2022 tiksluose ypač pabrėžiamas dėmesys eismo įvykių aukoms ir jų šeimoms:

  • prisiminti visus keliuose žuvusius ir sunkiai sužalotus žmones;
  • pabrėžti gelbėjimo tarnybų darbo svarbą;
  • atkreipti dėmesį į kaltųjų dėl žūčių ir sužeidimų keliuose atsakomybės griežtinimą;
  • suteikti didesnę paramą kelių eismo aukoms ir jų šeimoms;
  • įrodymais pagrįstais veiksmais siekti užkirsti kelią žūtims ir sužeidimams keliuose.

Pasaulinė diena 2022 pabrėžia TEISINGUMĄ. Jis apima:

  • eismo saugumą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimą;
  • išsamų tragiškų eismo įvykių ištyrimą siekiant išsiaiškinti priežastis, ar buvo padarytas nusikaltimas, ir užkirsti kelią panašiems įvykiams;
  • baudžiamąją ir civilinę atsakomybę, jei to reikia.

Teisingumo sistema turėtų užtikrinti, kad tragedijos keliuose nepasikartotų. Lietuvos kelių eismo įvykių statistika per pastaruosius dešimtmečius labai pasikeitė.

 

Mirtingumas dėl kelių eismo įvykių Lietuvoje 1996–2021 m.

(skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų)

Diagramoje matyti, kad praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje mirtingumas dėl kelių eismo įvykių Lietuvoje buvo labai aukštas. Sugriežtinta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, išaugęs policijos, sveikatos apsaugos, švietimo institucijų dėmesys eismo įvykių prevencijai ir kitos priemonės davė apčiuopiamų rezultatų: Lietuvoje pastebimai sumažėjo avarijų, jose sužalotų ir ypač žuvusių žmonių skaičius. Tai rodo, kad, pasitelkus įvairias priemones ir imantis suderintų veiksmų, žūčių keliuose skaičių galima labai sumažinti.

2021 m. Lietuvos keliuose eismo įvykių metu žuvo 147 žmonės (3 182 buvo sužeisti). Iš žuvusiųjų – 60 automobilių vairuotojų, 10 motociklininkų, 11 dviratininkų, 28 pėstieji (15 iš jų žuvo tamsiu paros metu). Žuvo 8 vaikai (6 berniukai ir 2 mergaitės), sužeisti – 555. Iš 2 784 įvykusių eismo įvykių 482 įvyko tamsiu paros metu, o 183 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Per pirmuosius devynis 2022 m. mėnesius žuvo 81 žmogus, 2 657 žmonės buvo sužeisti.

Eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys:

  • saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas – 53 proc.;
  • pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje, kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas – 13 proc.;
  • pėsčiųjų KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai, – 11 proc.;
  • reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, manevravimo taisyklių pažeidimai – 9 proc.;
  • dviračių vairuotojų KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai, – 6 proc.;
  • saugaus atstumo nesilaikymas – 5 proc.,
  • užvažiavimas ant gyvūno – 2 proc.

Lietuvoje saugaus eismo politiką formuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Kad būtų užtikrintas eismo saugumas, kartu su Susisiekimo ministerija bendradarbiauja Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, savivaldybės, kitos valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos ir mokslo institucijos. Valstybės politikos įgyvendinimą saugaus eismo užtikrinimo srityje kontroliuoja nuolat veikianti Valstybinė eismo saugumo komisija. Šią Vyriausybės patvirtintą komisiją sudaro valstybinių institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Didelės įtakos gerinant eismo saugumą mūsų šalyje turi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių – koordinuoti visų už eismą atsakingų institucijų darbą, reglamentuoti ir užtikrinti saugų eismą automobilių keliais.

Pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti yra dar viena proga parodyti milžinišką žūčių ir sužalojimų keliuose mastą, eismo įvykių poveikį visuomenei, paraginti šalių vyriausybes ir visus, kurių darbas susijęs su eismo įvykių prevencija ir reagavimu į jų padarinius, atsakingiau spręsti šią didžiulę problemą ir imtis skubių suderintų veiksmų, kad karas keliuose būtų sustabdytas.

Nenorime daugiau aukų, norime gyventi savo gyvenimus kartu!

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Liuda Ciesiūnienė el. paštu liuda.ciesiuniene@smlpc.lt.

 

Daugiau informacijos:

1. Pasaulinės dienos kelių eismo įvykių aukoms atminti interneto svetainė.

2. Lietuvos kelių policijos tarnybos interneto svetainė. Eismo įvykių Lietuvoje statistika.

3. Pasaulinis saugaus eismo keliuose veiksmų planas 2021–2030 m.

4. Informacija, randama naudojantis grotažyme #WDoR2022.

Skip to content