Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo iki 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, sausio 29 d.– vasario 4 d. (5-ąją šių metų savaitę) jis siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius išliko panašus, o COVID-19 ligos – sumažėjo.

Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo gripu, ŪVKTI, ir COVID-19 liga rodikliai buvo užregistruoti Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybėse. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 35-ose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Atkreipiame dėmesį, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat svarbu atsižvelgti į situaciją asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją. Sprendimą dėl epidemijos paskelbimo konkrečioje savivaldybėje priima savivaldybės meras.

6-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 137 asmenys: 88 vaikai (0–17 m.),5 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, ir 44 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų, iš kurių 2 vaikai.

Užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis. Asmuo priklausė 60–69 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nuo sezoninio gripo neskiepytas. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 12 mirties nuo gripo atvejų.

Primename, kad kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse

Administracinės teritorijos (apskritys)	5 sav. (2024 m.  sausio 29 d.–vasario 4 d.)					6 sav. (2024 m.  vasario 5–11 d.)
	Gripo atvejų skaičius	ŪVKTI atvejų skaičius	COVID-19 ligos  atvejų skaičius	Suminis (gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos) atvejų skaičius	Suminis rodiklis (gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos  atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų)	Gripo atvejų skaičius	ŪVKTI atvejų skaičius	COVID-19 ligos  atvejų skaičius	Suminis (gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos) atvejų skaičius	Suminis rodiklis (gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos  atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų)
Alytaus	335	1885	75	2295	1692,2	318	1814	32	2164	1595,6
Kauno	1420	9150	213	10783	1859,4	1412	9251	176	10839	1869,1
Klaipėdos	303	4939	70	5312	1589,1	341	5065	49	5455	1631,9
Marijampolės	485	2187	34	2706	1992,8	425	2197	33	2655	1955,3
Panevėžio	303	2707	105	3115	1473,7	398	2741	78	3217	1521,9
Šiaulių	514	4035	56	4605	1743,9	482	4055	53	4590	1738,3
Tauragės	156	1120	25	1301	1435,7	182	1218	34	1434	1582,5
Telšių	82	1617	25	1724	1311,6	125	1640	16	1781	1354,9
Utenos	170	1645	47	1862	1484,1	130	1642	46	1818	1449,0
Vilniaus	2122	14745	379	17246	2032,0	2010	15475	265	17750	2091,4
Iš viso Lietuvoje	5890	44030	1029	50949	1783,1	5823	45098	782	51703	1809,5

 

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 5-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 192 ėminiai, iš kurių daugiausia (58-uose ėminiuose) buvo aptiktas A tipo gripo virusas, 1-ame – B tipo gripo virusas, 19-oje –  respiracinis sincitinis virusas (RSV).

Sergamumas gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.

Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, iki 2024 m. vasario 4 d. sergančiųjų ŪVKTI, tarp jų ir gripu, skaičius išlieka padidėjęs.

2023 m. 50-ąją savaitę prasidėjo sezoninio gripo sergamumo kilimas. Gripo aktyvumas Europos sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje išlieka didelis, o sunkios gripo sukeltos ligos paveikė visas amžiaus grupes, tačiau sunkiausios pasekmės buvo matomos tarp vyresnio amžiaus asmenų. Aptikta tiek A, tiek B tipo gripo virusų. Daugumoje šalių, kaip ir Lietuvoje, dominuoja A tipo gripo virusai.

Šaltinis: https://erviss.org/.

Kaip apsisaugoti?

Skiepai yra efektyviausia profilaktikos priemonė, tačiau ne nuo visų ŪVKTI  jie sukurti. Visą gripo sezoną yra galimybė pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito pas gydytoją metu.

Šį sezoną (2023–2024) valstybės lėšomis įskiepyta 98 proc. gripo vakcinos, t. y. paskiepyti 181 586 rizikos grupėms priklausantys asmenys. Daugiau informacijos rasite čia: https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/2/ThSDgzUwc7c.pdf.

2024 m. vasario 12 d. duomenimis, nuo 2023 m. rugsėjo sezoninio gripo vakcina (valstybės ir savo lėšomis) pasiskiepijo 216 003 asmenys. Nuo 2023 m. spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 53 154 asmenys. Daugiau informacijos: https://osp.stat.gov.lt/skiepu-svieslente

Kitos priemonės, padedančios apsisaugoti nuo peršalimo ligų:

• Reguliariai plaukite rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), nesant galimybės – naudokite rankų dezinfekcijos priemones.
• Nelieskite akių, nosies ar burnos, ypač nešvariomis rankomis.
• Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas.
• Viešose vietose laikykitės saugaus atstumo.
• Čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine. Panaudotas nosinaites išmeskite į šiukšliadėžę. Jeigu po ranka neturite nosinės, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu –  nusiplaukite rankas.
• Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose arba dirbkite iš namų ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
• Susirgę dėvėkite medicininę kaukę ar respiratorių, kurie padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Slaugydami sergantį asmenį, taip pat dėvėkite medicinines kaukes ar respiratorius.

NVSC informacija