Naujos psichoaktyviosios medžiagos (angl. new psychoactive substances, NPS) – tai grynos formos ar ruošiamos naujos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios nėra įtrauktos į 1961 m. Jungtinių Tautų bendrąją narkotinių medžiagų bei į 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijas, ir gali kelti pavojų visuomenės sveikatai, panašiai kaip medžiagos, išvardytos minėtų konvencijų sąrašuose (pvz., morfinas, kokainas, heroinas, opijus, amfetaminas, LSD, THC ir kt.). Europoje didžiausią rinkos dalį vis dar sudaro sintetiniai kanabinoidai (apie 160) ir sintetiniai katinonai (apie 100), imituojantys kanapių ir tokių žinomų medžiagų, kaip kokainas, amfetaminas, stimuliuojantį poveikį. Dalis iš šių naujų medžiagų savo kelią į rinką randa reklamuojamos kaip natūralūs ar legalūs produktai (dar vadinami legal highs ar designer drugs), parduodami specializuotose parduotuvėse ar internetinėje prekyboje.

Dažniausiai NPS įsigyjamos teisėtai internetu, kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalas, tačiau parduodamos kaip maisto papildai, vaistai, buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams, augalų trąšos ar teisėtos prekės, tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti. Šios medžiagos parduodamos ir vartojamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos ir pan. Vis dažniau rinkoje pasirodo ir neįprastos formos NPS, pavyzdžiui, nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms. Į šių produktų sudėtį gali įeiti ir natūralūs augalai (pvz., arabinis dusūnas (khat), kratom, svaigusis pipiras (kava kava), kvaitulinis šalavijas (salvia divinorum)), sintetinės medžiagos (pvz., 2-aminoindanas, butilonas, mefedronas) ir pusiau sintetinės medžiagos, gautos iš natūralių aliejų (pvz., DMAA). Šios medžiagos kelia rimtų socialinių ar sveikatos problemų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nes „naujos“ reiškia, kad nežinomas jų poveikis, dozavimas ir sudėtis.

Dauguma NPS produktų sintetinami iš įvairių cheminių medžiagų ir paprastai gaminami nelegaliose laboratorijose, todėl nei jų kokybė, nei veikliosios medžiagos koncentracija (tai dažniausiai ir būna perdozavimo priežastis) dažniausiai nėra žinoma, pastovi ar tikrinama. Dažniausiai NPS vartotojai nežino patys, ką vartoja, o tai ir tampa pagrindine stiprių apsinuodijimų ar net mirčių priežastimi.

         Pagrindiniai vartotojai

Naujas psichoaktyviąsias medžiagas dažniausiai linkę pradėti vartoti paaugliai ir jauni suaugusieji. Šias medžiagas vartoja:

• „legalias“ psichoaktyviąsias medžiagas norintys vartoti asmenys, tarp jų ir nuteistieji;
• kanapių vartotojai, kurie tikisi stipresnio efekto; • tie, kas domisi biogeninės kilmės svaigalais, vaistais ir kt.;
• nuotykių ir įspūdžių ieškotojai (vadinamieji „psichonautai“);
• eksperimentuotojai, kurie pasiduoda prekeivių reklamai.‘

Sąvokos

Fizinė priklausomybė – tai būsena, kai organizmas prisitaiko prie psichoaktyviųjų medžiagų, o nustojus jas vartoti išryškėja abstinencijos požymiai.

Psichinė priklausomybė atsiranda tada, kai žmogus jaučia nenumaldomą troškimą vartoti psichoaktyviąją medžiagą, nepaisydamas jos daromos žalos. Psichoaktyvioji medžiaga tampa vartotojo minčių, jausmų ir veiklos centru ir todėl būna sunku nustoti ją vartojus.

Mišrus poveikis reiškia, kad veikimas gali būti skirtingas, t. y. gali pasireikšti slopinimo, stimuliavimo ar haliucinogeninio veikimo požymių. Mišrus poveikis būdingas kai kurioms psichoaktyviosioms medžiagoms, tačiau dažniausiai pasitaiko vartojant psichoaktyviųjų medžiagų mišinius (pvz., heroinas su kokainu) ar perdozavimo / apsinuodijimo atveju. Pasireiškia mieguistumo, sąmonės slopinimo ir stipraus sujaudinimo būklių kaitaliojimusi. Dažnas stimuliuojančio ir haliucinogeninio poveikio derinys, kai juntamas ne tik energijos antplūdis, bet ir pakinta aplinkos, kvapų, spalvų suvokimas, atsiranda haliucinacijos, baimė. Haliucinogeninis poveikis – tai haliucinacijos, jutiminių įspūdžių sąmyšis, laiko pojūčio ir minčių tėkmės sutrikimai, savęs pervertinimas, nusilpęs gebėjimas realiai vertinti situaciją, prieš pavartojimą vyraujančios jausminės būklės sustiprinamas.

Stimuliuojantis poveikis reiškia, kad veikiama  periferinė  ir  centrinė nervų sistema: jaučiamas energijos antplūdis, didesnis budrumas, ištvermė, produktyvumas, motyvacija, sumažėjęs maisto ir miego poreikio suvokimas, padidėjęs kraujo spaudimas ir padažnėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas.

Slopinantis poveikis yra stimuliuojančiam priešingas poveikis: centrinės nervų sistemos slopinimas, mieguistumo pojūtis, iniciatyvos, baimės jausmo slopinimas, sulėtėjęs kvėpavimas, širdies ritmas, raumenų atsipalaidavimas.

Tolerancija – tam pačiam poveikiui pasiekti reikalingas vis didesnis medžiagos kiekis.

 

Informacijos šaltiniai: Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita, 2016: Tendencijos ir pokyčiai. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC), 2016. UNODC. United Nations Office on Drugs and Crime. Terminology and Information on Drugs. Third edition. 2016. New psychoactive substances (synthetics). Australian drug foundation, 2015. SAM ESSC Apsinuodijimų informacijos biuras.

 

 

Ruošė: Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

Visuomenės sveikatos specialistė Ilona Pocienė