Vasarą, o ypač esant karštiems orams, žmonės dažniau maudosi įvairiuose natūraliuose vandens telkiniuose – ežeruose, upėse, sodybų tvenkiniuose. Šiuo metu padaugėjo gyventojų nusiskundimų, kad nusimaudžius maždaug po 15 min. minučių išberia ir ima niežėti kūną. Per vandenį gali plisti įvairios virusinės, bakterinės užkrečiamosios ligos, taip pat maudantis galima užsikrėsti ir kirmėlinėmis ligomis. Lietuvoje yra išplitęs šistosominis cerkarinis dermatitas (plaukikų niežulys).

Šistosominis cerkarinis dermatitas yra liga, kurią sukelia vandens paukščių kraujo sistemoje parazituojančių šistosomų lervos (cerkarijos). Pirmas šią ligą 1950 m. aprašė amerikietis helmintologas Cortas, pastebėjęs, kad po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse ar ežeruose išberia odą, atsiranda odos niežulys, kuris po kelių dienų išnyksta.

Sukėlėjai

Ligos sukėlėjai yra vandens paukščių (ančių, kryklių, gulbių ir kt.) kraujo sistemoje parazituojančios šistosomų, priklausančių Schistosomatidae šeimai, lervos – cerkarijos. Suaugusios šistosomos parazituoja vandens paukščių organizme. Šistosomų kiaušinėliai kartu su vandens paukščių išmatomis patenka į vandenį ir iš jų išsiritę lervutės (miracidijos) skverbiasi į moliuskų kūnus, subręsta iki tam tikros stadijos (cerkarijos) ir išlenda vėl atgal į vandenį. Jos laisvai plaukioja tykodamos vandens paukščių (nes jos paukščių parazitai), tačiau jei pasitaiko žmogus – joms irgi tinka. Tačiau pas žmogų šios paukščių parazitų lervutės toliau nesivysto, įstringa žmogaus odoje, žmogus joms yra biologinė aklavietė.

Klinika

Po maudynių ar kitokio kontakto su vandeniu, kuriame yra vandens paukščių šistosomų lervų – cerkarijų, pradeda dilgčioti, niežėti, deginti , atsiranda bėrimai Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų. Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), lydimas stipraus niežulio, kuris gali išlikti 5–7 dienas. Jei žmogus kasydamasis pažeidžia odą, liga gali komplikuotis antrine bakterine infekcija.

Kaip apsisaugoti?

 

• Vengti kontakto su užterštu vandeniu.
• Išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu. Odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio. Kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu.
• Tvenkinius, kuriuose maudosi žmonės, saugoti nuo teršimo organinėmis medžiagomis, valyti nuo vandens augalų, kurie yra pagrindinis moliuskų maistas.

Šaltinis ULAC

 

Kontaktai žiniasklaidai

Rima Razguvienė

Tel. (8 448) 71 440
El. paštas: rima.razguviene@nvsc.lt