Dažnai savo gyvenimo šeimininkais tampame ne mes patys, o mūsų emocijos. Daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad dėl koronaviruso pandemijos ir įvesto karantino jų emocinė sveikata pablogėjo, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Šiuo metu dėl pandemijos visuomenėje vyrauja nerimas dėl nežinomybės, kas bus rytoj, baimė susirgti iki galo neaiškia liga, pasikeitusios gyvenimo sąlygos: darbo praradimas, trintis namuose, darbo–poilsio–miego ritmo sutrikimas, saviraiškos, gyvo bendravimo stoka ir kt. Jei susideda keli rizikos veiksniai ir jie sunkiai išsisprendžia, užsitęsia, trūksta apsauginių veiksnių, tokių kaip artimųjų palaikymas, mėgstama veikla ir rūpestis savimi, – žmogų gali ištikti vadinamoji krizė, iš kurios kartais pačiam išeiti sunku, o iš esmės būti vienam tokiu metu ir nereikia. Psichologinė krizė, susidėjus skirtingiems rizikos veiksniams, gali ištikti kiekvieną iš mūsų.

Svarbu esant krizėje joje išbūti ir rasti išeitį, o tam kartais mums prireikia pagalbos. Kiekvienas iš mūsų individualiai reaguoja ir tvarkosi su ištiktais sunkumais.

Kada reikėtų kreiptis pagalbos?

Pagalbos į specialistus kreiptis būtina, jei žmogaus būsena trukdo atlikti kasdienius darbus ir funkcionuoti įprastai: pavyzdžiui, žmogų kankina mintys apie savižudybę, užsitęsusi apatija, pasireiškia nebūdingi nuotaikos svyravimai, agresija, valgymo, miego sutrikimai, dėl psichotropinių medžiagų vartojimo žmogus gyvena kitoje realybėje, nes nuo esamos nori pabėgti, nėra motyvacijos keltis iš lovos ir gyventi, siekti tikslų – tokia būsena žmogui trukdo gyventi arba gali tapti netgi neįmanoma atlikti darbus, susikaupti. Svarbu laiku gauti pagalbą gilioje psichikos sveikatos krizėje esantiems žmonėms, kuri gali pasireikšti psichoze: pasikeičia žmogaus mąstysena ir elgesys, jis tampa keistas ir neracionalus. Laiku gavus tinkamą pagalbą ir laikantis gydymo bei paros režimo – žmogus gali grįžti į įprastą gyvenimą be pasekmių ar išmokti jas kokybiškai kontroliuoti.

Sunkiu metu padeda jautrus ir atviras buvimas šalia, rūpesčio parodymas. Kartais artimieji bando paguosti, sakydami „Išsimiegosi ir viskas praeis“, „Išgerk arbatos – bus geriau“, „Tau čia saulės trūksta – tuoj ateis pavasaris, pralinksmėsi“, „Eik pasportuok, netinginiauk“ ir panašiai. Tai nepadeda, o nuvertina žmogaus jauseną. Kartais sunku empatiškai atjausti žmogų, kuris yra krizėje, galvoja apie savižudybę ar yra ištiktas psichozės. Tai sudėtingi procesai, mintims gali būti būdingas rigidiškumas (kai, pavyzdžiui, matomas tik vienas tikslas – nusižudyti), žmogus gali tapti tiek apatiškas, tiek agresyvus ar neadekvačiai linksmas. Todėl tokiose būsenose geriau neužsiimti gydymu ar savigyda ir kreiptis profesionalios pagalbos.

Bet kuris asmuo, kuris yra prisiregistravęs prie poliklinikos, gali be siuntimo kreiptis į pirminį sveikatos centrą ir ten gauti pagalbą. Kartais užtenka psichologo pagalbos, tačiau, pavyzdžiui, psichozės ištiktam asmeniui – būtina psichiatro pagalba.

 

Skubi nemokama emocinė parama ir psichinė pagalba Plungėje

Emocinės pagalbos kontaktai:

Nacionalinė Savižudybių prevencijos interneto svetainė – www.tuesi.lt

Interneto svetainė pagalbasau.lt – apie psichikos sveikatą ir pagalbos galimybes.

Plungės rajono gyventojai pagalbos gali kreiptis nurodytais numeriais.