Devintąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 26 d. – kovo 4 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 102,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 64,3 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų devintąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Klaipėdos administracinėje teritorijoje.
Šių metų devintąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 142 asmenys. Iš jų – dvylika kūdikių iki dvejų metų, 54 vaikai, kiti – suaugusieji. Ligoninėje gydytos trys nėščiosios. Šeši asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai ligoninėje gydytų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. 2017-2018 m. gripo sezono metu registruota vienuolika mirties nuo gripo atvejų.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse
| Administracinės teritorijos | 8 sav. (2018 m. vasario 19-25 d.) | 9 sav. (2018 m. vasario 26 d. – kovo 4 d.) |
||||
| Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis, atv./10.000 gyventojų |
Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis, atv./10.000 gyventojų |
|
| Alytaus | 453 | 1744 | 125,1 | 256 | 1409 | 101,1 |
| Kauno | 1987 | 7561 | 133,8 | 1324 | 6290 | 111,3 |
| Klaipėdos | 1707 | 4920 | 154,7 | 1178 | 3959 | 124,5 |
| Marijampolės | 599 | 1843 | 129,4 | 334 | 1343 | 95,0 |
| Panevėžio | 520 | 2134 | 93,7 | 355 | 2019 | 89,7 |
| Šiaulių | 563 | 2420 | 90,6 | 306 | 1750 | 65,5 |
| Tauragės | 266 | 1014 | 104,7 | 154 | 676 | 69,8 |
| Telšių | 572 | 2036 | 151,7 | 316 | 1592 | 118,6 |
| Utenos | 255 | 1256 | 95,8 | 96 | 853 | 65,0 |
| Vilniaus | 1455 | 9778 | 121,4 | 1003 | 9017 | 111,9 |
| Iš viso Lietuvoje | 8377 | 34706 | 123,5 | 5322 | 28908 | 102,9 |
* Duomenys atnaujinti 2018 m. kovo 5 d.
2 pav. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje nuo 2009-2010 m. iki 2017-2018 m.* gripo sezonų metu
ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Šiuo metu gripo epidemija paskelbta 28 savivaldybėse: Kauno, Birštono, Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miesto savivaldybėse ir Prienų, Kėdainių, Jonavos, Klaipėdos, Ukmergės, Joniškio, Kazlų Rūdos, Šilutės, Ignalinos, Marijampolės, Telšių, Jurbarko, Kauno, Akmenės, Šakių, Vilkaviškio, Mažeikių, Kretingos, Kaišiadorių, Kelmės rajono, Pagėgių savivaldybėse. Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 33 savivaldybės.
ULAC medikai primena, kad viena dažniausių gripo komplikacijų – pneumonija. Tai bakterinės kilmės plaučių uždegimas, kurį dažniausiai sukelia S. pneumoniae bakterijos. Asmenys, priklausantys rizikos grupėms, nuo pneumokokinės infekcijos gali pasiskiepyti nemokamai, kiti tai gali padaryti savo arba darbdavio lėšomis.
Radijo paskaitą apie gripą klausykite čia.
14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.
„Gripas ar peršalimas?“ – plakatas čia.
Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.
Daugiau informacijos:
Gintarė Bazevičiūtė
Mob.+370 672 94281
gintare@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
