Šiuolaikiniai jaunuoliai auga sparčiai besikeičiančioje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Akademiniai reikalavimai, studijų ar mokymosi krūvis, socialinių tinklų daromas spaudimas, visuomenėje vyraujantys aukšti lūkesčiai bei ateities neapibrėžtumas daro reikšmingą poveikį jaunuolių emocinei savijautai. Tokie išgyvenimai kaip nerimas, emocinis perdegimas, vienišumo jausmas ar liūdesys neturėtų būti vertinami kaip asmeninio silpnumo požymiai – dažnai tai yra signalai, rodantys padidėjusį psichologinės paramos poreikį. Svarbu pabrėžti, kad psichikos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis ir turi būti vertinama lygiavertiškai fizinei sveikatai. Atviras kalbėjimas apie emocinius išgyvenimus, savalaikis pagalbos ieškojimas bei sąmoningas rūpinimasis savo psichologine gerove laikytini brandžiais ir atsakingais veiksmais, o ne silpnumo požymiais. Kai kuriais atvejais pakanka palaikančio pokalbio su artimu žmogumi, kitais – būtina kvalifikuotų specialistų pagalba; abu šie pagalbos būdai yra svarbūs ir tinkami.
Emocijų ir elgesio sutrikimai tarp jaunuolių: ką svarbu žinoti?
Emocijų ir elgesio sutrikimai yra vieni dažniausių psichikos sveikatos sunkumų tarp vaikų ir jaunuolių. Tyrimai rodo, kad su emociniais ar elgesio sunkumais susiduria reikšminga dalis jauno amžiaus žmonių – tai gali būti nerimas, nuotaikos svyravimai, depresija, impulsyvus ar agresyvus elgesys, dėmesio sunkumai, socialinis uždarumas. Šie sunkumai dažnai prasideda dar vaikystėje ar paauglystėje, tačiau ne visada laiku atpažįstami. Kartais jie laikomi „paauglystės etapu“, „tingumu“ ar „blogu elgesiu“, nors iš tiesų tai gali būti pagalbos prašymas. Negydomi emocijų ir elgesio sutrikimai gali turėti ilgalaikių pasekmių: mokymosi sunkumų, santykių problemų, žemos savivertės, didesnės priklausomybių ar savižalos rizikos. Todėl ankstyva pagalba yra ypač svarbi. Svarbiausia žinutė – emocijų ir elgesio sutrikimai nėra silpnumas ar „etiketė“ visam gyvenimui. Su tinkama pagalba jaunuoliai gali išmokti suprasti savo jausmus, valdyti elgesį ir kurti visavertį gyvenimą.
Epidemiologinio tyrimo, atlikto Lietuvos mokinių populiacijoje, duomenimis, apie 13,1 % vaikų ir paauglių nuo 7 iki 16 metų nustatomi psichikos sveikatos sutrikimai. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai yra elgesio sutrikimai, kurie nustatomi maždaug 6–7 % tiriamųjų, nerimo sutrikimai, pasireiškiantys 4–6 % vaikų ir paauglių, bei hiperaktyvumo simptomai, būdingi 1–3 % šios amžiaus grupės atstovų. Šie duomenys leidžia teigti, kad su psichikos sveikatos sunkumais susiduria maždaug kas aštuntas–devintas vaikas ar paauglys Lietuvoje, o tai pabrėžia ankstyvo sutrikimų atpažinimo ir savalaikės pagalbos svarbą. Atsižvelgiant į emocijų ir elgesio nsutrikimų paplitimą vaikų ir paauglių tarpe, ypač svarbus tampa savalaikis specialistų įsitraukimas. Psichikos sveikatos specialistai – psichologai, vaikų ir paauglių psichiatrai, socialiniai darbuotojai bei kiti pagalbos teikėjai – atlieka esminį vaidmenįankstyvoje sutrikimų diagnostikoje, individualių pagalbos planų sudaryme ir ilgalaikėje emocinės būklės stebėsenoje. Profesionalų teikiama pagalba gali apimti psichologinį konsultavimą, psichoterapines intervencijas, tėvų ir globėjų konsultavimą bei, esant poreikiui, medikamentinį gydymą. Ne mažiau svarbus yra ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių, kuris leidžia užtikrinti nuoseklią, kompleksišką ir individualius vaiko ar paauglio poreikius atitinkančią pagalbą. Moksliniai tyrimai rodo, kad anksti suteikta specialistų pagalba reikšmingai sumažina sutrikimų simptomų intensyvumą, gerina vaikų ir paauglių socialinį funkcionavimą, mokymosi pasiekimus bei bendrą gyvenimo kokybę, kartu mažindama ilgalaikių psichikos sveikatos sunkumų riziką suaugusiojo amžiuje.
Kaip tėvai ir pedagogai gali padėti vaikams?
Šalia specialistų pagalbos yra daugybė būdų ir priemonių, kurias galima veiksmingai taikyti kasdienėje namų aplinkoje. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas – svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnė savijautos. Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės – ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiški dienotvarkė, pareigos, rutina, labai naudinga jos svarbu laikytis visiems šeimos nariams. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką – pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.
Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai gali kelti reikšmingų sunkumų vaikui ir jo artimiesiems. Ankstyvas sutrikimų požymių atpažinimas bei laiku suteikta pagalba padeda mažinti šių sunkumų poveikį ir gerina vaiko bei šeimos funkcionavimą.
Siekiant stiprinti jaunuolių psichikos sveikatą ir didinti pagalbos prieinamumą, Plungės visuomenės sveikatos biure sudaromos galimybės gauti nemokamas ir anonimines psichologo bei psichoterapeuto konsultacijas.
– Paslaugos skirtos asmenims, patiriantiems emocinius sunkumus, stresą, nerimą, nuotaikos sutrikimus ar kitus psichologinius iššūkius.
– Anoniminės ir nemokamos paslaugos padeda sukurti saugią erdvę pagalbos paieškai, mažina stigmatizacijos baimę ir skatina laiku pasirūpinti psichikos sveikata.
Parengė
Medicinos psichologė, KET praktikė
Karolina Sragauskaitė
