Prieššventiniu laikotarpiu keičiasi ne tik mūsų planai, bet ir kasdieniai gyvensenos įpročiai. Statistiniai duomenys rodo, kad šventiniu laikotarpiu žmonių fizinis aktyvumas dar labiau sumažėja, o sėdėjimo laikas padidėja. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad per didžiąsias žiemos šventes žmonės vidutiniškai juda mažiau nei įprastu laikotarpiu, daugiau laiko praleidžia sėdėdami ir dažniau nukrypsta nuo įprastos dienotvarkės.
Remiantis 2024 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje atliktų tyrimų duomenimis, fizinis aktyvumas pripažįstamas viena veiksmingiausių nemedikamentinių priemonių mažinant stresą, nerimą ir stiprinant psichinę sveikatą. Tarptautinėje sisteminėje apžvalgoje, apimančioje daugiau nei 30 šalyse atliktus tyrimus, nustatyta, kad reguliarus judėjimas yra tiesiogiai susijęs su geresne emocine savijauta, mažesniu nerimo lygiu ir stabilesne nuotaika. Tyrime pabrėžiama, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, padeda mažinti emocinę įtampą ir stiprina gebėjimą prisitaikyti prie psichosocialinių iššūkių.
Kito tarptautinio tyrimo, paskelbto 2024–2025 m. Europos psichiatrijos ir visuomenės sveikatos sričių mokslinių tyrimų centruose, metu atlikta didelės apimties klinikinių tyrimų analizė parodė, kad vidutinio ir didelio intensyvumo fizinis aktyvumas reikšmingai sumažina nerimo ir depresijos simptomus ir gerina miego kokybę.
Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas – nepakankamas
Nors tarptautiniai tyrimai patvirtina fizinio aktyvumo naudą, svarbu įvertinti, kaip ši situacija atsispindi Lietuvos gyventojų kasdienybėje. Remiantis 2024 m. Higienos instituto atliktu Suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių bei žinių apie mitybą ir fizinį aktyvumą tyrimu, nustatyta, kad Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas išlieka nepakankamas.
Tik 29,1 proc. respondentų atitinka didelio intensyvumo fizinio aktyvumo lygį, o net 39,4 proc. priskiriami žemo fizinio aktyvumo grupei. Beveik pusė gyventojų – 46,9 proc. – per dieną sėdėdami praleidžia daugiau nei 6 valandas, kas rodo plačiai paplitusį sėdimą gyvenimo būdą.
Laisvalaikiu didelio intensyvumo fizine veikla užsiima tik 14,1 proc. gyventojų, o vidutinio intensyvumo – 34,1 proc. Tai reiškia, kad didžioji dalis gyventojų nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio.
Prieššventinis laikotarpis: iššūkiai emocinei ir fizinei sveikatai
Prieššventiniu laikotarpiu dažnai didėja protinis ir emocinis krūvis: intensyvėja darbų tempas, gausėja įsipareigojimų, sutrinka įprasta dienotvarkė ir miego režimas. Šios aplinkybės didina psichologinę įtampą ir nuovargį, todėl reguliarus fizinis aktyvumas tampa viena veiksmingiausių priemonių emocinei pusiausvyrai palaikyti ir perdegimo rizikai mažinti.
Pagal Bendrąsias fizinio aktyvumo rekomendacijas suaugusiesiems rekomenduojama per savaitę skirti ne mažiau kaip 75–150 minučių didelio intensyvumo fizinei veiklai arba ją derinti su vidutinio intensyvumo veikla, o vaikams ir paaugliams – kasdien būti fiziškai aktyviems ne mažiau kaip 60 minučių.
Prieššventiniu laikotarpiu šias rekomendacijas galima įgyvendinti integruojant fizinį aktyvumą į kasdienes situacijas. Rekomenduojama po darbų ar savaitgaliais dažniau rinktis pasivaikščiojimus gryname ore, vietoje trumpų kelionių automobiliu – ėjimą pėsčiomis, o laisvalaikį su šeima ar artimaisiais planuoti aktyviai, pavyzdžiui, organizuojant pasivaikščiojimus parke, čiuožimą ar žaidimus lauke. Namuose naudinga skirti laiko trumpoms mankštoms, tempimo ar kvėpavimo pratimams, o šventiniam laikotarpiui būdingus darbus – namų tvarkymą, dekoravimą ar dovanų pakavimą – vertinti kaip papildomą judėjimą. Dirbant sėdimą darbą, svarbu nepamiršti trumpų aktyvių pertraukėlių, kurios padeda sumažinti nuovargį ir paskatina judėti net ir intensyviu laikotarpiu. Taip pat ir neilgi, bet reguliarūs judėjimo epizodai padeda sumažinti emocinę įtampą, pagerinti nuotaiką ir palaikyti energijos lygį.
Prieššventinis laikotarpis gali tapti ne tik pasiruošimo laikotarpiu, bet ir proga atidžiau įvertinti savo kasdienius įpročius. Fizinis aktyvumas tampa svarbiu veiksniu palaikant tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą ir padeda išlaikyti tvarius gyvensenos įpročius ne tik per šventes, bet ir visus ateinančius metus.
