Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad ugdymo įstaigų kolektyvuose neretai plinta pedikuliozė. Nors pedikuliozės – užsikrėtimo utėlėmis atvejų per metus Lietuvoje registruojama vos keliolika, specialistai įspėja, kad statistika neatskleidžia tikrojo užsikrėtimų masto.
Epidemiologinę pedikuliozės (utėlėtumo) priežiūrą vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys vaikų ugdymo įstaigose.
Mokyklos administracijai rekomenduojama suformuoti utėlėtumo profilaktikos tvarką, jos nuostatos turėtų būti įrašytos į mokyklos planus ir vidaus tvarkos taisykles. Profilaktinį mokinių tikrinimą dėl utėlių rekomenduojama atlikti po rudens, žiemos ir pavasario atostogų ir tuomet, kai kyla įtarimų dėl užsikrėtimo.
Patikrinimą atliekantis sveikatos priežiūros specialistas turi elgtis korektiškai ir kvalifikuotai. Mokinys, kurio galvos plaukuose rasta utėlių, neturi būti tuoj pat atskirtas nuo kitų mokinių, jis gali likti mokykloje iki dienos pabaigos. Baigus patikrinimą, būtina tuoj pat informuoti mokinio tėvus ar globėjus telefonu ar tiesiogiai. Taip pat mokyklos administracija mokyklos bendruomenei gali išdalyti laiškus, kuriais rekomenduojama patikrinti savo vaikų galvas dėl galimo užsikrėtimo utėlėmis bei suteikti informaciją apie utėlėtumo profilaktiką.
Galvinė utėlė – žmogaus parazitas, kuris maitinasi tik jo krauju, gyvena ir dauginasi plaukuotoje galvos dalyje, kiaušinius deda dažniausiai smilkinio, pakaušio, kaktos plaukų srityje. Pagrindinis užsikrėtimo galvinėmis utėlėmis požymis – glindos plaukuose. Jų gausa didesnė nei suaugusių utėlių, jos nėra aktyvios, sunkiai nuimamos nuo plauko. Utėlių įkandimų gali atsirasti nusikasymų smilkinių, kaktos ir pakaušio srityje. Pagrindinis plitimo būdas – esant artimam sąlyčiui su turinčiuoju utėlių arba per šukas, plaukų šepečius, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu.
Šukavimas – tai viena efektyviausių utėlių naikinimo priemonių. Plaukai sudrėkinami 4-5 proc. acto tirpalu ir šukuojami tankiomis šukomis apie 30 minučių, kol pašalinamos gyvos utėlės.
Šukavimas kartojamas dvi savaites kas 3-4 dienas.
Utėles naikinantys medikamentai naudojami tik išaiškinus utėlėtumą ir pasitarus su gydytoju ar vaistininku. Medikamentų galima įsigyti vaistinėje ir naudoti pagal informaciniame lapelyje nurodytą aprašymą. Po galvos plaukų apdorojimo preparatu, pastebėjus gyvų utėlių, būtina procedūrą pakartoti pasirinkus kitą medikamentą.
Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, pagalvės (jei skalbiamos) kruopščiai išplaunami karštesniame nei 60 ºC vandenyje. Šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5 proc. acto tirpale 30 minučių.
Sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas – pagrindinė pakartotino užsikrėtimo profilaktinė priemonė. Visi užsikrėtę asmenys utėles naikinti turi tuo pačiu laiku ir tuo pačiu utėles naikinančiu preparatu.
Aptikus drabužinių utėlių bet kurioje vystymosi stadijoje (kiaušiniai, lervos, subrendę suaugėliai) ant skalbinių, drabužių ar kitų daiktų, jos naikinamos kaip galima greičiau. Skalbiniai virinami 2 proc. kalcinuotos sodos tirpale 15 minučių, drabužiai lyginami karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Nevirinami drabužiai skalbiami karštesniame nei 60 ºC vandenyje. Efektyvus utėlių naikinimo būdas drabužiuose, patalynėje (pagalvėse, čiužiniuose, antklodėse) ir kituose minkštuose daiktuose yra kaitinimas specialiuose įrenginiuose (dezinfekcijos kamerose).
NVSC informacija