Dažnai emocinė sveikata yra nureikšminama ir dažniausiai nekalbama apie tai prie pietų stalo, darbe ar bet kur kitur. Jei kalbame apie sveikatą, mieliau dalinamės apie savo fizinę būklę: ką valgome ir ko nevalgome, kokią fizinę veiklą atliekame ir ko neatliekame, kiek miegame ar nemiegame, ką skauda, o ko ne. Viena iš priežasčių, kodėl taip elgiamasi, yra ta, kad kalbėjimas apie mūsų fizinę sveikatą suteikia išorinį patvirtinimą iš kitų. O kalbėdami apie emocinę sveikatą jaučiamės pernelyg pažeidžiami, silpni, ,,apsinuoginę’’, kas dažnai ir paskatina ignoruoti savo emocinę sveikatą. Daugelis buvo mokomi, kad jei esame liūdni, turime sugebėti „greitai ir tyliai atsigauti“. Tačiau iš tikrųjų gebėjimas pažvelgti į sunkius išgyvenimus ir skausmingas emocijas yra daug brandesnis ir sveikesnis, ir tam reikia didžiulės vidinės stiprybės. Emocinė sveikata yra gyvybiškai svarbi ir turi didžiulę svarbą santykiams, karjerai ir fizinei sveikatai bei kitoms gyvenimo sritims.

Kas iš tikrųjų yra emocinė sveikata?

Emocinė sveikata yra būsena, kai gebame išgyventi skausmą ir liūdesį, kai galime gerai jaustis ir visiškai mėgautis gyvenimu, užmegzti ir palaikyti sveikus tarpusavio santykius, išreikšti ir suprasti save, patiems priimti sprendimus bei būti už juos atsakingiems. Ši būsena lemia gebėjimą jausti ir reaguoti į emocijas prisitaikančiu ir funkcionaliu būdu, kuris palaiko santykius ir savarankiškumą bei atitinka pagrindines vertybes. Galima teigti, kad emocijos suteikia mums gyvybiškai svarbios informacijos apie mus pačius ir mūsų poreikius, tarsi pasakodamos, ar mūsų poreikiai tenkinami, ar ne. Tanvi Patel, psichoterapeutė, kurios specializacija suaugusieji patyrę traumą, emocinę sveikatą apibrėžia, kaip ,,atsparumo, įžvalgos, rūpinimosi savimi ir savireguliacijos derinį’’. Tiksliau, tai gebėjimas išgyventi sunkią patirtį; pastebėti savo poreikius ir reakcijas; užsiimti veikla, kuri teikia džiaugsmą ir ramybę; bei išbūti su sunkiomis emocijomis reguliuojant savo elgesį.

Kiekvienas savo gyvenime galime susidurti su psichikos sveikatos sutrikimais ir to gerai nesuvokti, kadangi sutrikimai gali likti nediagnozuoti. Skyrybos, artimojo netektis, patirta sunki fizinė trauma ir kiti išgyvenimai gali privesti prie būsenos, kai mums tampa sunku susitvarkyti su savo emocijomis. Taip pat svarbu paliesti aspektą, jog visuomenėje apie psichikos sveikatos sutrikimus sklando daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kai psichikos sveikatos sutrikimus turintys asmenys yra neprognozuojami, neadekvatūs ar keliantys pavojų. Šie visuomenėje vyraujantys komentarai lemia tai, jog asmenims susiduriant su emociniais sunkumais imama vengti apie tai kalbėti, dalintis ir kreiptis pagalbos.

Kodėl emocinė savijauta tokia svarbi? 

Kai žmogaus emocinė sveikata yra gera, tikėtina, jog asmuo jausis produktyvesnis, darbingesnis, palaikys stipresnius tarpusavio santykius su artimaisiais, draugais bei kolegomis taip pat bus pajėgus teisingai priimti sudėtingus sprendimus, spręsti konfliktines situacijas ir kovoti su stresu. Svarbu akcentuoti faktą, kad slopinamos emocijos, neišgyventos neigiamos emocijos lemia fizinius negalavimus susijusius su jaučiama įtampa viršutinėje kūno dalyje, galvos skausmu, virškinimo problemomis ir kt. Apibendrinant, emocinė sveikata užima tokį pat svarbų vaidmenį, kaip ir fizinė sveikata mūsų gyvenime, dėl to puoselėkime ir mylėkime ne tik savo kūną, bet ir psichiką.

Štai keletas patarimų, kurie padės jums rūpintis savimi ir stiprinti savo emocinę sveikatą:

Įvardinkite ir priimkite savo emocijas. Kai gebėsime pažinti ir įvardinti jaučiamas emocijas – rasime jų atsiradimo priežastis ir lengviau su jomis susitvarkysime. Pavyzdžiui: jeigu jaučiame išsekimą, kuris atsirado dėl pervargimo darbe, tai ženklas, jog reikia skirti laiko poilsiui. Reguliariai užsiimkite fiziniu aktyvumu. Vos 30 minučių vaikščiojimo kasdien gali pagerinti nuotaiką ir emocinę sveikatą, kadangi kai užsiimame sportu, mūsų organizmas gamina hormonus  –  endorfinus, kurie lemia geresnę nuotaiką. Fizinės veiklos metu, labiau atsipalaiduojame ir užmirštame dalykus, kurie neramina, taip susitelkdami į čia ir dabar momentą. Sportas nebūtinai turi būti susijęs su sporto sale. Galima išeiti pasivaikščioti, pasimankštinti namuose, pabėgioti gryname ore. 30 minučių aktyvumo per dieną gali visiškai užtekti.

Valgykite sveikai, reguliariai ir gerkite pakankamai vandens. Organizmui tinkamai funkcionuoti reikalinga visavertė kuo įvairesnio ir sveikesnio maisto pripildyta mityba apimanti reikiamą kiekį vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų. Jų reikia ir gerai smegenų veiklai palaikyti.

Miegą laikykite prioritetu. Laikykitės miego režimo ir įsitikinkite, kad pakankamai miegate. Galite atlikite užduotį – pabandykite visą savaitę eiti miegoti ir keltis tą pačią valandą, nepriklausomai ar tai darbo diena ar savaitgalis. Tai padės sureguliuoti miego rėžimą ir pajausti kokius pokyčius subalansuotas miegas gali turėti savijautai. Taip pat svarbu priminti, jog mėlyna įrenginių ir ekranų šviesa gali apsunkinti užmigimą, todėl prieš miegą stenkitės sumažinti telefono ar kompiuterio naudojimą.

Bendraukite. Savo jausmų išsakymas ir pasidalinimas su kitais tik parodo, kad rūpinatės savimi ir savo emocine būsena. Pokalbis su kitais, leidžia pasijausti ne tokiu vienišu bei padeda lengviau rasti sprendimą kamuojančiai problemai spręsti. Taip pat bendravimas gali paskatinti ir kitą asmenį atsiverti apie jį kamuojančias mintis ir jausmus.

Praktikuokite dėkingumą. Kasdien priminkite sau dalykus, už kuriuos esate dėkingas. Galite skirti tam laiko vakare, prieš miegą ir juos išrašyti savo užrašų knygelėje.

Priimkite save tokį, koks esate. Priimkite save su savo silpnybėmis ir trūkumais, stenkitės į juos pažiūrėti iš teigiamos pusės arba pasijuokti iš to, ko savyje nemėgstate. Nepamirškite savęs pagirti ir pastiprinti už pasiekimus, už puikiai atliktus darbus, kai priimsite save tokį, koks esate padidės pasitikėjimas savimi, augs savivertė bei tai padės pajusti gyvenimo pilnatvę.

 

Naudota literatūra:

Patel, J., Patel, P. (2019). Consequences of repression of emotion: Physical health, mental health, and general well being. International Journal of Psychotherapy Practice and Research, 1(3), 16–21.

Tartakovsky, M. (2018). 9 Powerful Ways to Care for Your Emotional Health. PsyCh Central’s Scientific Advisory Board. 

Garling, T., Krause, K., Gamble, A., Hartig, T. (2014). Emotional well-being and time pressure. PsyCh Journal, 3(2), 132–143.

Parengė: Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė