Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, pasibaigus maudymosi sezonui įvertino gautus 2022 m. maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus ir informuoja, kad šį maudymosi sezoną nė karto trumpalaikės taršos atvejų nebuvo Klaipėdos, Tauragės ir Utenos apskričių maudyklose. Jose maudyklų vanduo visą maudymosi sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus.

Maudyklų vandens kokybė buvo stebima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1605 „Dėl Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintose maudyklose. Oficialiai registruotų maudyklų yra 121, bet šį maudymosi sezoną reguliari stebėsena vyko 120 maudyklų, nes dėl vykdomų Utenos tvenkinio (Klovinių maudykla) ant Rašės upės hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos darbų bei pažeminto vandens lygio maudyklos vandens kokybė nebuvo stebima.

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, šalyje maudyklų vandens kokybę buvo pradėta tirti ne anksčiau kaip 10 d. prieš maudymosi sezoną ir reguliariai tikrinta kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d. Maudyklų vandens kokybė buvo vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turėjo būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikėjo atlikti, kada mikrobiologiniai parametrai neatitiko higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas būdavo paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

Poilsiautojų saugumui užtikrinti, siekiant išvengti melsvabakterių grėsmės sveikatai, turėjo būti vykdoma vizuali maudyklų stebėsena pagal sudarytą maudyklos vandens kokybės stebėsenos kalendorinį grafiką. Nustačius vandens skaidrumą mažesnį nei 0,5 m, reikėjo atlikti chlorofilo „a“ tyrimus, jei chlorofilo „a“ kiekį didesnis nei 50 µg/l, atlikti melsvabakterių tyrimus pagal Lietuvos standartą LST EN 15204:2007. Nustačius melsvabakterių kiekį didesnį nei 20 000 ląstelių/ml – informuoti visuomenę ir rekomenduoti nesimaudyti, o nustačius melsvabakterių kiekį didesnį nei 100 000 ląstelių/ml – uždrausti maudytis. Saugumo priemones buvo taikomos pasibaigus melsvabakterių žydėjimui dar dvi savaites, kadangi melsvabakterėms degraduojant, jų produkuojamos toksinės medžiagos (cianotoksinai) patenka į vandenį ir kelia grėsmę saugumui maudantis.

2022 m. maudymosi sezoną 86 proc. maudyklų vanduo atitiko higienos normos reikalavimus, 2021 m. − 91,1 proc., 2020 m. − 75 proc. Šiemet švariausias maudyklų vanduo, nė karto nebuvo nustatyta trumpalaikė tarša, buvo Klaipėdos, Tauragės ir Utenos apskrityse – 100 proc. atitiko higienos normos reikalavimus, Šiaulių apskrityje – 94,2 proc., Telšių apskrityje – 85,8 proc., Alytaus apskrityje – 83,4 proc., Vilniaus apskrityje – 79,2 proc., Panevėžio apskrityje – 77 proc., Marijampolės apskrityje – 66,7 proc., Kauno apskrityje – 50 proc.

Vertinant vandens kokybės kaitą 2022 m. maudymosi sezono laikotarpiu, nebuvo trumpalaikės taršos  tik rugsėjo mėn., prieš maudymosi sezoną buvo nustatyta 4 maudyklose, birželio mėn. – 6, liepos mėn. – 5, rugpjūčio mėn. – 6 maudyklose. Maudyklų vanduo neatitiko tiek žarninių lazdelių, tiek žarninių enterokokų parametrams nustatytų reikalavimų.

Švariausias vanduo maudyklose, vertinant pagal paviršinius vandens telkinius ir mikrobiologinius parametrus, 2022 m. buvo pajūrio  – 100 proc. atitiko higienos normos reikalavimus, ežerų − 90,2 proc., tvenkinių – 87,5 proc., upių – 64,3 proc.

Trumpalaikė maudyklų vandens tarša buvo nustatyta: Alytaus apskrities Lazdijų rajono Dusios ežero, Varėnos rajono Glūko ežero, Kauno apskrities Kauno marių I ir II, Panemunės paplūdimio, Marijampolės apskrities Yglos ežero, Marijampolės II tvenkinio, Panevėžio apskrities Lėvens upės, Apasčios upės Dauguviečio parke, Biržų Širvėnos ežero, Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Eibariškių tvenkinio, Vilniaus apskrities Neries upės, Žirmūnų paplūdimio, Vokės upės Grigiškėse, Trakų rajono Skaisčio ežero, Elektrėnų marių, Širvintų tvenkinio  maudyklose.

Savivaldybės papildomai buvo užsakiusios tirti vandens kokybę 153 gyventojų pamėgtų rekreacinių zonų. Rekreacijai skirtų zonų vandens kokybė daugiausia buvo tiriama Šiaulių apskrityje – 35 ir Kauno apskrityje – 27. Kiek mažiau Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse – po 22, Telšių apskrityje – 17, Alytaus apskrityje – 11, Tauragės apskrityje – 9 rekreacinėse zonose. Vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų 33 zonose: gegužės mėn. – 6, birželio mėn. − 14, liepos mėn. − 10, rugpjūčio mėn. – 18 zonų buvo nustatyta trumpalaikė mikrobiologinė tarša.

 

 

Gražvydė Norkienė,

Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vadovė,

Higienos institutas