Dažnai priklausomybė nuo alkoholio mūsų sąmonėje siejama su degradavusiu, valios neturinčiu ir buvusį gyvenimą praradusio žmogaus įvaizdžiu. Tai tarsi gėdos žymė veide, kurią nuplauti įmanoma tik prisikėlus kaip feniksui iš pelenų. Pasak psichologės psichoterapeutės Jurgos Dapkevičienės, populiari metafora, kad norint nustoti gerti, reikia pasiekti dugną, yra netgi pavojinga, kadangi dauguma nuo alkoholio priklausomų žmonių nėra patyrę jokių rimtų praradimų.

Priklausomybę nuo alkoholio lydi itin stiprus neigimas. Ir tam yra priežasčių. Pavyzdžiui, pripažinti depresiją, prislėgtą nuotaiką, ypač moterims, socialiai yra visai priimtina, tuo tarpu gėrimas siejamas su valios neturėjimu, apsileidimu, su daugybe negatyvių dalykų, susijusių su charakteriu, tarsi tai nebūtų visų mūsų rizika ir žmogiškoji galimybė šiai ligai išsivystyti. Todėl natūralu, kad nesinori to pripažinti, nes tuomet žmogus jaučiasi negeras, ydingas.
Nepaisant to, po išgertuvių žmonės plyštančia galva dievagojasi daugiau nebegersiantys… iki kito karto.  Tą akimirką, kai žmogus jaučiasi po išgertuvių blogai, jis gali susimąstyti, kad reikia kažką keisti, nes nenori dar kartą patirti panašios būsenos, bet kai tik pasijaučia geriau, viskas gan greitai užsimiršta. Ypač jei praradimai dėl alkoholio perdozavimo nėra labai dideli: žmogus vėl darbe, vėl šeimoje. Beje, alkoholizmas šiais laikais kaitaliojasi su kita priklausomybe – darboholizmu. Žmogus po išgertuvių juodai pasineria į darbą ir taip pateisina save, kad nesprendžia problemos: „Aš neturiu tam laiko, aš dirbu, be to, jau ir taip viskas susitvarkė.“ Tačiau persidirbęs toks žmogus, norėdamas atsipalaiduoti, ir vėl griebiasi alkoholio.

Labai dažnai alkoholis naudojamas norint įveikti įtampą ir stresą, kadangi tai labai lengvas būdas atsipalaiduoti, visi kiti būdai reikalauja daugiau pastangų. Taip pat labai dažnai alkoholis atsiranda, kai žmogui trūksta bazinio saugumo, kai jis jaučia nuolatinį nerimą. Ieškodamas saugumo ir pastovumo, žmogus gali atrasti pastovumą tame, kad alkoholis visada maloniai sušildo ir nuteikia. Ribų nebuvimas vartojant alkoholį dažnai būna susijęs su vaikystės išgyvenimais. Jei vaikystėje tėvai vaikui nenubrėžė ribų, jis ir suaugęs nemoka sau jų brėžti. Jei tėvai vaikui nepadėjo laikytis dienotvarkės, neišaiškino, kodėl gyvenime reikalingas planavimas, struktūra, jeigu vaikas dažnai jaučia, kad jeigu jis kažko nenori daryti, jam bus leista elgtis kitaip, tikėtina, kad ir suaugęs nemokės sau tokios struktūros ir stabilumo suteikti. Tuomet ir atsiranda erdvės tokioms ekstremalioms pramogoms, kaip alkoholio vartojimas. Tam tikra gyvenimo struktūra, darbas, dienotvarkė sukuria mums saugumą, stabilumą. Jeigu viso to nėra, stabilus lieka tik alkoholio vartojimas. Neišvengiamai reikia ieškoti stabilumo gyvenime ir jį kurti, kurti sistemą, užimtumą, ieškoti kitokių būdų stresui įveikti ir pasijusti saugiai, išmokti brėžti sau ribas, tvarkytis su negatyviais jausmais, mokytis juos atlaikyti, užuot nugesinus alkoholiu.
Nebūtina laukti ar ieškoti dugno. Tuo metu jau gali ir nebūti jėgų atsispirti, todėl daug naudingiau tiesiog liautis smigus. Kai alkoholis užima vis svarbesnę vietą gyvenimą, tiesiog dažniau reikia savęs paklausti: ar tikrai aš darau tai, ką noriu daryti, ar tikrai man tai patinka?

Kodėl aš neketinau nusigerti iki žemės graibymo ir sąmonės netekimo, bet taip įvyko?
Testas iš keturių klausimų, kurie padės įvertinti alkoholizmo pavojų.

1. Ar jūs kada nors pagalvojote, kad reikėtų sumažinti savo alkoholio vartojimą?
2. Ar aplinkinių kritika dėl alkoholio vartojimo jus kada nors erzino?
3. Ar jautėtės kaltas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo?
4. Ar esate gėręs alkoholį iš pat ryto, kad nusiramintumėte ar pataisytumėte savijautą?

Jei bent į du klausimus atsakėte teigiamai, yra rimtas pavojus, kad turite alkoholizmo požymių. Jei testo rezultatai verčia susimąstyti, tą ir padarykite.