Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių
metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir tai
beveik trečdalių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99
atvejai).
Pagal amžiaus grupes dauguma – devyni iš dešimties – šiemet
susirgusiųjų buvo suaugę (126 atv.), likusieji – vaikai (7,4 proc.).
Pagal lytį dauguma susirgusiųjų vyrai (85) ir 51 moteris. Dauguma (113
žmonių), t.y. aštuoni iš dešimties, dėl erkinio encefalito ligos
buvo hospitalizuoti įvairiose gydymo įstaigose.
Pagal vietovę tarp šiemet erkiniu encefalitu susirgusiųjų buvo 76 kaimo
gyventojai ir 60 – miestų. Vyresnio amžiaus asmenims liga pasireiškia
sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai.
Pirmieji erkinio encefalito (EE) atvejai šiemet užregistruoti kovo
mėnesį, daugiausiai atvejų registruota – balandžio mėnesį (83 atvejai).
ULAC duomenimis, daugiametė sergamumo erkiniu encefalitu dinamika rodo,
kad sergamumo EE pikas Lietuvoje stebimas birželio–spalio mėnesiais.
Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų EE susirgusių
asmenų.
ULAC duomenimis, pernai (2019 m.) Lietuvoje buvo užregistruota 711
susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė. Didžiausi sergamumo EE
rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės,
Panevėžio ir Tauragės apskrityse.
Nuo erkinio encefalito gali apsaugoti tik skiepai
„Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.
Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau erkių
aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis „pagreitinta schema“, –
pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, medicinos mokslų
daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.
Pasak jo, pagreitinta skiepijimo prieš erkinį encefalitą schema
taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Schema
įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos
charakteristikų santraukoje, todėl konkrečiai reikia teirautis medicinos
įstaigoje, kurioje ketinama skiepytis.
Skiepijantis įprastine schema, pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3
mėn. intervalu, o trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo
intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo ir
nurodomi vakcinos charakteristikų apraše. Atkreiptinas dėmesys, kad
pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau įgyjamas imunitetas
ir taip galima sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu.
Pasak prof. dr. S. Čaplinsko, erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vaikus jau nuo vienerių metų.
ULAC duomenimis, skiepijimų nuo erkinio encefalito apimtys pernai
padidėjo 1,8 karto, lyginant su užpernai. 2019 m. iš viso buvo įskiepyta
virš 200 tūkst. EE vakcinos dozių.
Erkinis encefalitas – sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią
sukelia erkinio encefalito virusas. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus),
kurios paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje. Užsikrėtusiai erkei
siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia. EE
galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu
užkrėstą ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai reti.
Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo poros dienų iki
mėnesio, tačiau dažniausiai vieną ar dvi savaites. Pradžioje liga
pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu,
silpnumu, sprando raumenų rigidiškumu. Erkinio encefalito gali būti
įvairių klinikinių formų, nuo kurių priklauso ligos požymiai. Esant
galvos smegenų pažeidimams gali sutrikti sąmonė, orientacija, mastymas,
koordinacija, atsirasti traukuliai ir kiti simptomai.
Ligai būdingi liekamieji reiškiniai (atminties, dėmesio, miego
sutrikimai, dirglumas, dažni galvos skausmai), o dešimtadaliui lieka
sunkūs, invalidumą lemiantys reiškiniai – paralyžiai ir parezės.
Specifino gydymo nuo erkinio encefalito nėra, liga gydoma simptomiškai.
Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja:
- dėvėti tinkamus drabužius; einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
- naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos); repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužiai;
- grįžus iš gamtos (miško), kūną gerai apžiūrėti; vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta);
- vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes;
- sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi; būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas; šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.
Daugiau patikimos informacijos apie erkinį encefalitą galima rasti ULAC interneto svetainėje ČIA
ULAC informacija
