Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro JPSPP koordinatorė Monika Šakinė ir visuomenės sveikatos specialistė Ilona Pocienė Klaipėdoje dalyvavo Skaitmeninės etikos centro mokymuose „Probleminio interneto naudojimo (PIN) ir kitų technologijų naudojimo iššūkiai psichikos sveikatai: į pagalbą specialistui“.
Renginiu siekta aptarti PIN iššūkius žmogaus psichikos ir fizinei sveikatai bei visai visuomenei ir ieškoti išeičių iš santykio su skaitmeniniu pasauliu sukeltų problemų.
Mokymų metu aptarta, kad pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie priklausomybę nuo interneto, kuomet žmogų elektroninės pramogos įtraukia taip, kad fizinė aplinka tampa jam visiškai nesvarbi. Lektoriai mokymų metu aiškino, jog skaitmeninį pasaulį valdančios korporacijos savo technologiniais sprendimais žmonėms spendžia spąstus. Į juos pakliuvę vartotojai niekaip negali numalšinti savo noro naršyti. O kompanijoms žmogaus dėmesys dabar toks pats vertingas kaip nafta, nes jų tikslas, vis dėlto, yra uždirbti. Tai padaroma būtent mūsų internete praleidžiamu laiku.
Ne kiekvienas žmogus, daug laiko praleidžiantis internete, yra iš tikrųjų nuo jo priklausomas. Kaip aiškino lektoriai, dažnas interneto naudojimas pats savaime nebūtinai yra problema. Jeigu naršome internete, kalbame socialiniuose tinkluose, ieškome kažkokios informacijos, tačiau iš esmės tai netrukdo mūsų kasdieniam funkcionavimui, darbui, mokslui, bendravimui su šeima, tai galima laikyti, kad tai yra normos variantas. Bet labai svarbu kiek mes iš tikrųjų internete praleisime laiko. Vienas svarbiausių svertų, kaip atpažinti, kada žmogus yra iš tikrųjų priklausomas nuo interneto, yra tai, ar internetas netrukdo jam atlikti įprastų savo darbų ir socializuotis realiame gyvenime. Jeigu dėl naršymo internete, socialiniuose tinkluose ar juo labiau pornografijos tinklapiuose praleidžiamo laiko bus tiek daug, kad jūs ryte neišeisite į darbą, neišeisite į paskaitas, triks jūsų santykiai su artimais žmonėmis, tada galima kalbėti apie aiškią priklausomybę, kurią reikėtų spręsti.
Lektorių teigimu, kaip ir visose elgesio priklausomybėse, efektyviausias būdas išsilaisvinti iš šių spąstų yra kontroliuojant savo impulsus. Tam pasiekti būtina laikytis rutinos ir užsibrėžti konkrečius tikslus, ką žmogus turi nuveikti per dieną.
PIN žinoma žala apima psichikos sutrikimų vystymąsi, o ypač pažeidžiamą grupė – jaunuoliai, nes kognityviniai, akademiniai ir socialiniai sutrikimai yra ilgalaikiai.
Ankstyvos intervencijos ir prevencijos galimybės teikia vilčių, kad bus sumažinta žala sveikatai ir visuomenei.
Bene svarbiausia ir įdomiausia profesorės žinutė, kad neretai į probleminį elgesį internete veda motyvacija pabėgti nuo sunkumų realiame gyvenime, o ne tos veiklos sukeliamas pasitenkinimo jausmas. Dėl to specialistai turėtų atkreipti dėmesį, kad priklausomybės vystymuisi gali būti svarbus ne tik laikas, praleistas internete, bet ir interneto naudojimo tikslas.
Dr. Juliaus Burkauskas parengtame pranešime pabrėžė, kad PIN – platus terminas, apimantis įvairias interneto naudojimo formas, tokias kaip 
besaikį žaidimą, pornografijos žiūrėjimą, pirkimą, video turinio žiūrėjimą, socialinių tinklų naudojimą ir kt. Dėl PIN jaunuoliams gali pasireikšti funkciniai sunkumai, suprastėti pažymiai, sutrikti mokymosi procesas, pasireikšti pasichopatologiniai simptomai. Tėvai ir kiti suaugusieji yra svarbiausias elgesio modelis ir parama vaikams ir jaunimui, susiduriančiam su skaitmeninio pasaulio iššūkiais. Tai sritis, kurioje nėra vienareikšmių atsakymų, svarbu kiek, kokiu tikslu ir kokiomis aplinkybėmis naudojamasi ekranais. Laikas, kiek vaikai leidžia prie ekrano yra svarbu bet labai svarbu ir turinys.
Diskusijos metu vieningai sutarėme, kad ekonominę naudą iš interneto produktų bei paslaugų gaunantys subjektai turi įsipareigoti ir bendradarbiauti kuriant saugią aplinką vartotojams. Probleminis interneto naudojimas – platus ne tik apibrėžime, bet ir atsakomybėse: nuo asmeninės atsakomybės iki valstybiniu lygiu daromų sprendimų. Vienas lauke nesi karys – bet kokios priklausomybės atveju, reikalinga pagalba iš įvairių pusių, turime veikti kartu, tik bendradarbiaudami galime padėti. Ypač svarbu anksti identifikuoti problemas ir suteikti pagalbą ypatingą dėmesį skiriant vaikams. Svarbi suaugusiųjų atsakomybė – turime mes, suaugusieji padaryti tam tikrus dalykus, juk ikimokyklinukas neturi pats spręsti, kad jam eiti miegoti.
JPSPP koordinatorė Monika Šakinė
