Kasmet lapkritį daugelyje pasaulio šalių vykstančią „Supratimo apie antibiotikus“ švietėjišką kampaniją Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiemet pasiūlė keisti į „Supratimo apie antimikrobines medžiagas“ kampaniją.

Toks sprendimas PSO priimtas po konsultacijų su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, nes pasaulyje didėja atsparumas įvairesniems antimikrobiniams vaistams, todėl siekta išplėsti šios kampanijos tikslus nuo antibiotikų iki visų antimikrobinių medžiagų. Pasak PSO, sutarta, kad tokiu siūlymu praplečiamos švietėjiškos kampanijos taikymo sritys, bus sustiprintas visapusiškas pasaulinis atsakas į atsparumą antimikrobinėms medžiagoms bei palaikomas daugiasektorinis „Viena sveikata“ atsakas, labiau įtraukiant suinteresuotąsias šalis.

PSO siūlymu, nuo šiemet kiekvienais metais lapkričio 18 – 24 dienomis vyks „Supratimo apie antimikrobines medžiagas“ savaitė. Šių metų savaitės šūkis „Antimikrobinės medžiagos: elkitės atsakingai“, o sveikatos priežiūros sektoriui skirta tema „Vieningai išsaugoti antimikrobines medžiagas“.

2015 m. gegužę Pasaulio sveikatos asamblėjoje buvo patvirtintas visuotinis veiksmų planas, skirtas spręsti didėjančią atsparumo antibiotikams ir kitiems antimikrobiniams vaistams problemą. Vienas iš pagrindinių plano tikslų yra gerinti informuotumą ir supratimą apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, naudojant veiksmingą komunikacija, švietimą ir kvalifikacijos tobulinimą.

Kas yra atsparumas antimikrobinėms medžiagoms?

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus, todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.

Antimikrobinių vaistų sąvoka apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius ir antiparazitinius preparatus, kurie yra reikalingi žmonių bei gyvūnų infekcijų gydymui bei taip pat naudojami prieš augalų infekcijas.

Kodėl didėja antimikrobinis atsparumas?

Pasak PSO, daugybė veiksnių pagreitino atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmes visame pasaulyje, įskaitant per didelį, netinkamą vaistų vartojimą žmonėms, gyvuliams ir žemės ūkyje. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms taip pat didėja dėl švaraus vandens trūkumo kai kuriose pasaulio šalyse bei dėl prastų sanitarinių sąlygų ir higienos. Piktnaudžiavimas antimikrobinėmis medžiagomis, netinkamas ir neatsakingas antimikrobinių medžiagų naudojimas žmonėms, gyvūnams ir augalams – yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vystosi vaistams atsparios infekcijos. Be to, pabrėžia PSO, netinkama vaistų skyrimo praktika ir paciento netinkamas gydymas prisideda prie antimikrobinio atsparumo problemos – pavyzdžiui, antibiotikai naikina bakterijas ir jie negali išgyti virusų sukeliamų infekcijų, tokių kaip peršalimas ir gripas.

COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais

COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais, pabrėžia PSO. Pasak PSO, netinkamas antibiotikų vartojimas per COVID-19 pandemiją gali sukelti spartesnį antimikrobinio atsparumo atsiradimą ir plitimą. COVID-19 ligą sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl antibiotikai neturėtų būti naudojami virusinių infekcijų prevencijai ar gydymui, nebent yra bakterinės infekcijos indikacijų, kurias nustato gydytojai.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra viena iš 10 didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių žmonijai, kurias įvardijo Pasaulio sveikatos organizacija.

Daugiau informacijos apie antimikrobinį atsparumą galima rasti PSO nuorodoje ČIA

Kontaktinis asmuo:
Zigmantas Nagys
Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėjas
tel. (8 5) 230 0124, mob. tel. 8 684 33174,
el. paštas: zigmas.nagys@ulac.lt