Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad 1990 m. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja spalio 1-ąją paskelbė Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas ir senų žmonių gyvenimo sąlygas, siekti ugdyti jaunimo pagarbą pagyvenusiems žmonės. 2020-aisiais metais sueina 75 m., kai buvo įkurta Jungtinių Tautų organizacija, ir 30 m., kai pradėta minėti Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Be to, 2020-ieji – ypatingi metai dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos plintant COVID-19 infekcijai.
Pandemijos, kokią šiemet sukėlė COVID-19 protrūkis, metu vyresnio amžiaus žmonės susiduria su įvairiomis rizikomis, dėl to priimami sprendimai, įgyvendinamos programos ir intervencijos turėtų būti nukreiptos į jų specialius poreikius. Ne mažiau svarbu yra atkeipti dėmesį į pačių senyvo amžiaus žmonių pasirengimą pasirūpinti savimi ir indėlį į savo sveikatos išsaugojimą, į tai, kaip jie gali pasiruošti ir reaguoti į esamą ar ateityje ištiksiančią pandemiją.
Sveikas senėjimas yra aktualus kiekvienam. Jis apima funkcinių gebėjimų ugdymo ir palaikymo procesus, leidžiančius pilnavertiškai gyventi vyresniame amžiuje. Funkcinius gebėjimus lemia vidinis asmens pajėgumas (visų fizinių ir psichinių gebėjimų derinys), atitinkami aplinkos veiksniai bei jų sąveika. Aplinkos veiksniai apima politiką, sistemas ir paslaugas, susijusias su transportu, būstu, socialine apsauga, gatvėmis ir parkais, socialiniais objektais, sveikata ir ilgalaike priežiūra, produktus ir technologijas, santykius su draugais, šeimos nariais ir globėjais, kultūrines ir socialines nuostatas bei vertybes.
Pasaulinėje senėjimo ir sveikatos strategijoje ir veiksmų plane numatytos penkios kryptys:
1) Įpareigojimas veikti. Norint skatinti sveiką senėjimą, lyderystė ir įsipareigojimai yra būtini. Užtikrinant, kad egzistuotų politinės ir operatyvinės platformos veiksmingiems daugiasektoriniams veiksmams, būtina bendradarbiauti vyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant paslaugų teikėjus, akademinę bendruomenę ir projektuotojus.
Pagrindiniai veiksmai:
a. Sukurti nacionalines sveiko senėjimo gaires;
b. Stiprinti gebėjimą formuoti įrodymais pagrįstą politiką;
c. Kovoti su diskriminacija dėl amžiaus.
2) Pritaikyti sveikatos sistemą vyresnio amžiaus gyventojų poreikiams. Senstant žmogaus sveikatos problemos tampa lėtinio pobūdžio ir sudėtingesnės.
Pagrindiniai veiksmai:
a. Orientuoti sveikatos sistemas į esamus pajėgumus ir funkcinius gebėjimus;
b. Sukurti ir užtikrinti reikiamą kokybiškų ir į vyresnio amžiaus žmones orientuotų sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;
c. Ugdyti tvarią ir tinkamai apmokytą bei valdomą sveikatos priežiūros darbo jėgą.
3) Kurti amžiui pritaikytą aplinką. Tam reikalingas įvairių sektorių bendradarbiavimas. Amžiui palanki aplinka prisideda prie sveikatos išsaugojimo, pašalina susidarančias kliūtis ir teikia pagalbą žmonėms, kurie praranda turimus pajėgumus, todėl tai gali užtikrinti saugų senėjimą vyresnio amžiaus žmonėms, padėtų jiems išvengti skurdo, atskirties, sudarytų sąlygas tobulėti ir būti savo bendruomenės nariu.
Pagrindiniai veiksmai:
a. Pagyvenusių žmonių autonomijos skatinimas;
b. Pagyvenusių žmonių įsitraukimo skatinimas;
c. Daugiasektorinio bendradarbiavimo skatinimas.
4) Ilgalaikės priežiūros stiprinimas. Visame pasaulyje daugėja žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ir pagalba. Kiekvienai šaliai reikėtų turėti integruotą ilgalaikės priežiūros sistemą, kuri padėtų vyresnio amžiaus žmonėms išlaikyti kuo geresnį funkcinį pajėgumą, kad jie galėtų gyventi oriai ir naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis.
Pagrindiniai veiksmai:
a. Tvarios ir teisingos ilgalaikės priežiūros sistemos kūrimas ir nuolatinis tobulinimas;
b. Ilgalaikės priežiūros darbo jėgos rengimas ir neformalių globėjų skatinimas;
c. Į žmogų orientuotos ir integruotos ilgalaikės priežiūros kokybės gerinimas.
5) Matavimų, stebėjimų ir tyrimų gerinimas. Dabar tyrimai senėjimo srityje yra riboti, dėl to sunku suprasti vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problemas bei įvertinti intervencijų naudingumą. Į šias problemas orientuoti tyrimai ir tobulesni vertinimai yra būtini norint geriau suprasti ir įgyvendinti sveiko senėjimo idėjas.
Pagrindiniai veiksmai:
a. Susitarimas dėl sveiko senėjimo matavimo, analizavimo, aprašymo ir stebėjimo būdų;
b. Mokslinių tyrimų pajėgumų ir inovacijų skatinimo stiprinimas;
c. Sveiko senėjimo įrodymų kūrimas ir sintezė.
2020 metais minint Pagyvenusių žmonių dieną bus paskelbta Sveiko senėjimo dekada, kuria siekiama suburti Jungtinių Tautų ekspertus, pilietinę visuomenę, valdžios įstaigas, sveikatos priežiūros specialistus. Be to, siekiama diskutuoti apie 5 strateginius tikslus, iškeltus Pasaulinėje senėjimo ir sveikatos strategijoje ir veiksmų plane, kartu atkreipiant dėmesį į jų įgyvendinimo progresą. Minėta pasaulinė strategija glaudžiai siejasi su Darnaus vystymosi tikslais, o senėjimo problemos susijusios su 17 tikslų, ypač su 3-iuoju: „užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių žmonių gerovę“.
Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos tikslas 2020 metais yra:
1) Informuoti dalyvius apie sveiko senėjimo dešimtmečio strateginius tikslus;
2) Gerinti supratimą apie specialius pagyvenusių žmonių sveikatos poreikius ir jų indėlį į jų pačių sveikatą ir visuomenės, kurioje jie gyvena, veiklą;
3) Didinti sveikatos priežiūros darbuotojų vaidmenį išlaikant ir gerinant supratimą ir vertinimą apie pagyvenusių žmonių sveikatą, ypatingą dėmesį skiriant slaugos profesijai;
4) Pateikti pasiūlymus dėl vyresnio amžiaus žmonių sveikatos skirtumų išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse mažinimo;
5) Gerinti supratimą apie COVID-19 poveikį pagyvenusiems žmonėms ir jo poveikį sveikatos priežiūros politikai ir planavimui.
COVID-19 pandemija drastiškai paveikė pasaulio gyventojus ir daugelyje pasaulio šalių vyresnio amžiaus žmonės susiduria su rimčiausiomis grėsmėmis ir iššūkiais. Nors visoms amžiaus grupėms kyla pavojus užsikrėsti COVID-19, pagyvenę žmonės yra rizikos grupėje dėl fiziologinių pokyčių, atsirandančių dėl senėjimo ir esamų pagrindinių sveikatos sutrikimų.
Labai svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės pandemijos metu galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis tiek skubios, tiek pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Taip pat sveikatos priežiūros darbuotojai, socialinių paslaugų teikėjai, šeimos ir bendruomenės nariai turėtų gauti reikiamus išteklius, kad tinkamai pasirūpintų pagyvenusiais asmenimis. Šie ištekliai turėtų apimti novatoriškus metodus, kurie leidžia pasiekti vyresnio amžiaus žmones naudojantis telemedicina ir kitomis technologijomis. Reikia stiprinti pagyvenusių žmonių skaitmeninį raštingumą, kad jie galėtų naudoti mobiliojo telefono aplikacijas, leidžiančias gauti informaciją ir bendrauti su šeimos nariais bei bendruomenės paslaugų teikėjais net būdami fiziškai atskirti.
Siekiant užtikrinti, kad vyresnio amžiaus piliečiai galėtų gauti reikiamą priežiūrą COVID-19 pandemijos metu, pirmiausia reikia skirti dėmesį jų šeimos narių ir globojančių asmenų švietimui. Pirmenybė turėtų būti teikiama programoms ir paslaugoms, kurios padeda tenkinti pagyvenusių žmonių poreikius, skatina jų sveikatą ir padeda išvengti jiems gydymo įstaigų. Turi būti užtikrinta priežiūra namuose, visavertė mityba, higienos reikmenų ir vaistų prieinamumas, socialinė parama ir informacija apie psichinės ir emocinės gerovės išsaugojimą. Vyresnio amžiaus žmonėms taip pat reikia pritaikytos ir tikslios informacijos, kaip išlikti sveikiems pandemijos metu ir ką daryti susirgus.
Informaciją pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių tautų pranešimus parengė
Diana Dalmotienė,
Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė,
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
