Menu Close

Daugiau nei pusė šeimų, susidūrusių su vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema, nesikreipia pagalbos

Kasmet birželio 26 d. pasaulis mini Tarptautinę kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dieną, kurią dar 1987 metais paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro paskelbta šių metų tema – „Geresnės žinios geresnei priežiūrai“ (angl.  Better Knowledge for Better Care).

Minint šią dieną, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius dr. Renaldas Čiužas siūlo atkreipti dėmesį į tėvų vaidmenį „labai svarbu, jog apie narkotikų bei kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą pavojų daugiau informacijos vaikas gautų iš savo tėvų ar kitų jiems artimų suaugusiųjų, nes vaikams, kurie iš tėvų sužino apie psichoaktyviųjų medžiagų keliamus pavojus, kyla mažesnė tikimybė ateityje jas vartoti“.

Pradėti kalbėtis su vaiku apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus reikėtų nuo pat vaikystės ir ankstyvos paauglystės. Departamento 2020 m. vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 18 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikus (1-12 klasių) auginančių tėvų, duomenimis, 95 proc. tėvų yra kalbėję su savo vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą ir keliamą pavojų. 66 proc. tėvų šiomis temomis su savo vaikais kalbėjo pastarąjį mėnesį (bent kartą per 30 d. iki dalyvavimo apklausoje), 21 proc. – pastaraisiais metais, o 8 proc. – seniau. Dažniausiai tėvai kalbasi su savo vaikais apie alkoholio vartojimo (85 proc.), rūkymo (81 proc.), elektroninių cigarečių (71 proc.), energinių gėrimų (67 proc.) ar narkotikų (59 proc.) vartojimo keliamą pavojų. Apie narkotikus tėvai dažniausiai kalba bendrai, neišskirdami konkrečių medžiagų ar jų grupių.

Apklausos duomenimis, 8 proc. tėvų nuo pokalbių su vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą pavojų sulaiko informacijos trūkumas, tėvams neramu, kad vaikai žino daugiau ir pritrūks argumentų. 11 proc. tėvų bijo sužadinti vaikų susidomėjimą, o 15 proc. mano, kad jų vaikai dar per maži tokiems pokalbiams. Departamento direktoriaus dr. R. Čiužo teigimu, „klaidinga manyti, kad vaikas bus apsaugotas nuo problemų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, jei apie tai neturės jokios informacijos. Užaugintas „šiltnamio“ sąlygomis vaikas, pradėjęs savarankišką gyvenimą, gali susidurti su dar didesnėmis problemomis, nes neturės žinių ir įgūdžių, kaip jas spręsti. Nereikėtų vaiko gąsdinti akcentuojant ilgalaikes neigiamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes – sveikatos sutrikimus ar mirtį. Tačiau būtina paaiškinti, kodėl psichoaktyviųjų medžiagų negalima vartoti.“

Vis dėlto, namuose vaikai neretai mato ką kita – nemaža dalis tėvų rūko, vartoja alkoholį. Jeigu tėvai, aiškindami vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą žalą, patys vartos šias medžiagas – vaikams bus sunku atskirti, kas yra teisinga, o kas ne. Be to, jaunesnio amžiaus vaikai mokosi stebėdami, kartodami ir išbandydami tai, ką pamatė, ar  imituodami tėvų veiksmus. Todėl tėvai turėtų elgtis atsakingai, nedemonstruoti ir neformuoti netinkamo elgesio modelių, pavyzdžiui, nerūkyti ir nevartoti alkoholio vaikų akivaizdoje. Juk pagrindinis prevencijos šeimoje elementas – tai asmeninis tėvų ar kitų vaikams svarbių suaugusiųjų teigiamas pavyzdys.

Departamento vykdytos apklausos duomenimis, net 90,5 proc. alkoholį vartojančių tėvų yra vartoję alkoholį prie savo vaikų. 30 proc. alkoholį vartojančių tėvų niekuomet nesislepia nuo vaikų, kai vartoja alkoholį, o 60 proc. – paprastai stengiasi prie savo vaikų to nedaryti.

Taip pat dauguma (73,5 proc.) rūkančių tėvų yra rūkę savo vaikų akivaizdoje. 29 proc. rūkančių tėvų niekuomet nesislepia nuo vaikų, kai rūko, o 44 proc. – paprastai stengiasi prie savo vaikų nerūkyti.

8 proc. apklausoje dalyvavusių tėvų nurodė, kad yra susidūrę su vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema. Iš jų 59 proc. problemą sprendė patys, nesikreipdami niekur pagalbos. 28 proc. tėvų dėl tokių problemų kreipėsi pagalbos į mokyklos specialistą (psichologą, socialinį pedagogą, visuomenės sveikatos specialistą ar kt.), 10 proc. – į priklausomybės ligų centrą, 9 proc. – į psichikos sveikatos centrą, 7 proc. – į pedagoginę psichologinę tarnybą, dar 8 proc. – kitur.

Šie Departamento vykdytos apklausos rezultatai bei naudingi patarimai tėvams yra pateikti naujoje Departamento informacinėje medžiagoje apie tėvų rodomą pavyzdį (http://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/3(2).pdf) bei tėvų ir vaikų pokalbius (http://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/2.pdf). Daug naudingos informacijos apie skirtingas psichoaktyviąsias medžiagas, jų poveikį, vartojimo žalą ir pasekmes, bei vertingų patarimų, kaip kalbėti su vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas, tėvai gali rasti Departamento leidinyje „Vaikai seka tėvų pavyzdžiu“  bei internetiniame portale www.kaveikiavaikai.lt, kurį  nuo 2020 m. gegužės mėnesio administruoja Departamentas. „Ką veikia vaikai?“ – tai unikalus ir patogus internetinis portalas, sukurtas specialiai tėvams, siekiant padėti jiems geriau suprasti savo vaikus, stiprinti tarpusavio ryšį bei suteikti reikalingų žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją. Šiame portale tėvai ras aktualių faktų, naudingų patarimų, užduočių, testų bei video medžiagos, įgys ne tik naudingų žinių, bet ir vertingų įgūdžių, padėsiančių efektyviau bendrauti su vaikais.

Informacija Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento

Skip to content