Menu Close

Kvapų problematika. Kvapų kontrolės pagrindiniai ypatumai

Vasara – atostogų, poilsio ir malonumų metas, todėl dauguma žmonių stengiasi kuo daugiau laiko praleisti lauke, pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais, saulės voniomis bei grynu oru. Tačiau neretai nepatogumų ir nemalonių potyrių gali sukelti nemalonūs kvapai.

Įvairūs kvapieji junginiai ne tik teršia aplinką – ilgalaikis kvapų poveikis gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų tiek emocinio pobūdžio (stresas, nerimas, depresija), tiek fizinio pobūdžio (akių dirginimas, galvos skausmas, kvėpavimo takų pakenkimas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas).

Kam taikoma kvapo koncentracijos ribinė vertė

Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma gyvenamosios paskirties pastatų ir visuomeninių pastatų (viešbučių paskirties, mokslo paskirties (kuriuose vykdomos ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo, pirminio profesinio mokymo programos ir aukštojo mokslo studijos), gydymo paskirties (stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sanatorijose, reabilitacijos centruose, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatuose, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namuose), poilsio paskirties (poilsio namuose, jaunimo nakvynės namuose, kaimo turizmo pastatuose) pastatų patalpų orui bei jų žemės sklypų ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo gyvenamosios paskirties ar nurodytų visuomeninių pastatų aplinkos orui.

Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma tik iš ūkinėje komercinėje veikloje, kurioje naudojami stacionarūs taršos kvapais šaltiniai, kylantiems kvapams vertinti.

Stacionarusis taršos kvapais šaltinis – stacionarusis įrenginys ar vieta, iš kurių kvapai patenka į gyvenamosios aplinkos orą.

Pažymėtina, kad tręšiami laukai nėra laikomi stacionariaisiais taršos kvapais šaltiniais.

Kvapo koncentracijos ribinė vertė taip pat netaikoma paties asmens ūkinės komercinės veiklos keliamo ir jį veikiančio kvapo atvejais, kvapui darbo vietose vertinti, avarijų ir ekstremalių situacijų sukeliančių taršą kvapais ir jų likvidavimo atvejais.

Dažniausiai nemaloniais kvapais skundžiasi žmonės gyvenantys šalia gyvulininkystės ar paukštininkystės kompleksų, mėsos ar žuvies perdirbimo įmonių, naftos produktų saugojimo ar perkrovimo terminalų, naftos perdirbimo gamyklų, plastmasės, trąšų gamybos, sąvartynų, nuotekų valyklų, dumblo apdorojimo įrenginių ar atliekų tvarkymo įmonių veiklos.

Leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore

Šiuo metu didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (OUE/m3). Nuo 2024 m. sausio 1d. ūkio subjektai privalės užtikrinti, kad kvapai gyvenamosios aplinkos ore dėl planuojamos / vykdomos ūkinės veiklos neviršytų 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m3).

Kontrolės vykdymo tvarka

Prašymai, dėl iš ūkinės veiklos metu skleidžiamų kvapų į gyvenamąją aplinką nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis.

Gyventojų prašymuose, dėl juntamo nemalonaus kvapo gyvenamosios aplinkos ore, būtina nurodyti šiuos duomenis:

  • Pareiškėjo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir kontaktinius duomenis.
  • Ūkinės veiklos, kurioje naudojami taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimą, veiklos vykdymo adresą.
  • Kvapo pobūdį bei laiką, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias, ir laiką, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapo kontrolę.

Kvapų kontrolė atliekama trimis etapais:

I etapas – sudaroma kvapų kontrolės komisija, kuri, pareiškėjui patogiu, iš anksto suderintu laiku, įvertina, ar kvapas jo nurodytoje gyvenamojoje aplinkoje yra jaučiamas ir ar gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla;

II etapas – komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su skunde nurodyta ar kita ūkine veikla organizuojamas ūkinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas;

III etapas – jeigu nustačius, kad ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant reikalavimų arba po nustatytų pažeidimų pašalinimo, kvapo pobūdis, intensyvumas nepakito, kvapas vis dar jaučiamas, tuomet atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas.

Prašymai, dėl jaučiamo nemalonaus kvapo, nenagrinėjami kai:

  • prašymai pateikiami nagrinėti ne pagal kompetenciją, tai yra tuomet, kai kreipiamasi ne dėl ūkinės veiklos skleidžiamų kvapų (pvz.: iš kaimynų buto, kiemo, lauko tualeto sklindančio kvapo ar kt.);
  • pareiškėjas nepateikia trūkstamos, būtinos skundo, dėl nemalonaus kvapo gyvenamosios aplinkos ore, nagrinėjimui informacijos;
  • jei nustatoma, kad kvapų kontrolės metu ne daugiau kaip prieš vienus metus buvo atliktas ūkinės veiklos sukeliamo kvapo koncentracijos modeliavimas, kuriuo apskaičiuota kvapo koncentracija neviršijo didžiausiosios leidžiamosios kvapo koncentracijos ribinės vertės ir ūkinės veiklos vykdymo sąlygos po kvapo koncentracijos modeliavimo nepakito.

 

NVSC informacija

Skip to content